Vairavimo kultūra Lietuvoje

Įkelta 2020/12/15

   Vairavimo kultūra įvairiose pasaulio šalyse skiriasi. Ir čia jokia paslaptis, kad vieniems pasaulio gyventojams laikytis kultūros vairuojant automobilį sekasi kur kas geriau nei kitiems vairuotojams. Pavyzdžiui, suomiai, pasižymi gana aukštu kultūros lygiu vairavimo srityje. Nuo jų neatsilieka ir vokiečiai, rodantys pagarbą ir supratingumą keliuose. Deja, kalbant apie lietuvių kultūrą prie vairo darosi šiek tiek neramu ir liūdna. Net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų mano, jog lietuvių vairavimo kultūra yra pasibaisėtina. Tokia nuomonė, pagrįsta neigiamomis emocijos, reiškiasi, nes dažnas lietuvis keliuose nesijaučia saugus, gerbiamas ir matomas.

   Žinomo autosporto trenerio, buvusio lenktynininko Jono Dereškevičiaus nuomone, eismo kultūra – tai buvimas kartu su visais. Tai būtinybė atsižvelgti į kitų poreikius ir galimybes. Arba savo poreikių derinimas prie kitų. Jokiu būdu mano poreikio patenkinimas neturėtų dominuoti kitų vairuotojų atžvilgiu.

   Nūdiena mums rodo ką kita. Dažnas vairuotojas skuba, nori spėti, aplenkti, padaryti „gerą“ manevrą arba parodyti kitam, „kaip reikia vairuoti“. O jei kelyje pasirodys, koks „žalias lapas“, tai jau gero nelauk. Taip visa kultūra ir išgaruoja. Ką jau kalbėti apie moterų vairavimo stilių, kuris greičiausiai niekuomet nebus toks geras kaip vyrų.

   Visgi galime pasidžiaugti bent tuo, kad nesame prasčiausios kultūros atstovai pasaulyje. Pasižvalgius kad ir į netolimas kaimynines valstybes galime atrasti kur kas „įdomesnių“ eismo kultūros elementų.

   Ukraina, nepriklausanti Europos Sąjungai, pasižymi prastu ne tik vairuotojų elgesiu, bet ir nelogiška kelių infrastruktūra, neteikiančia saugumo. Turintys vairavimo patirties Ukrainoje, kalba apie įžūlius ir agresyvius ukrainiečius, nenorinčius praleisti kelyje beveik nieko. Tuo trapu šviesoforai įrengiami tokiose vietose, kuriose lengva jų nepastebėti ir pralėkti pro raudoną signalą. Kelių ženklų nelogiškumas priverčia net susimąstyti: greičio ribojimai yra neadekvatūs kelių kokybei ir matomumui. Taigi kelyje, kuriame pagal kelio ženklą galima važiuoti tik 30 km/val. greičiu, vairuotojai dažniausiai važiuoja žymiai greičiau.

   O ir baudos už kelių eismo taisyklių nesilaikymą yra simbolinės, tarsi švelnus priminimas, kad taip elgtis vis dėlto negalima. Pavyzdžiui, Ukrainoje neprisisegus saugos diržo gresia 1,5 euro bauda, kai tuo tarpu Lietuvoje skiriama nuo 30 - 50 eur bauda tiek vairuotojui, tiek jo keleiviams. Aptariant kitus baudų dydžius taip pat pastebimas skirtumas. Už nevykdomą reikalavimą sustoti Ukrainoje tenka sumokėti apie 5 eurus, kai Lietuvoje už tokį prasižengimą mokame 850 - 1200 eurų. Už vairavimą neblaiviam Ukrainoje reikia mokėti centais, kai Lietuvoje baudos svyruoja nuo 800 iki 1000 eurų. Skirtumai verčia aiktelėti ir ieškoti to priežasčių.

   Visgi kas labiausiai ugdo vairavimo kultūrą? Teigiamas kitų vairuotojų pavyzdys, visuomenės požiūris ir reakcija, draudimai ir kontrolė (matuokliai) ar inžineriniai sprendimai (tvorelės, borteliai, bičių pilveliai)?

   Greičiausiai tokie ribojimai kaip tvorelės, įvairūs atitvarai, greičio matuokliai kelių ruožuose ir baudos už kelių eismo taisyklių nesilaikymą yra pakankamai efektyvios priemonės mažinant kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nekeičiančios vairuotojų požiūrio į vairavimo kultūrą. Baudų ir ribojimų paskirtis - sukelti neigiamas emocijas ir taip neleisti vairuotojui pasielgti netinkamai. Tačiau kur kas svarbiau keisti vairuotojų požiūrį, skatinti sąmoningumą, atsakomybę už save ir kitus bei pastabumą ne tik savo, bet ir kitų poreikiams. Juk kelias - tai dalis mūsų kasdienybės. Jeigu nepagarbiai elgiamės keliuose, greičiausiai nepagarbiai elgsimės ir kitose gyvenimo srityse.

   Visgi šiais laikais norėdami ugdyti kultūrą kelyje turime suvokti realybę ir taip suplanuoti kelionę, kad jos metu nekiltų joks vidinis nepasitenkinimas dėl to, jog kiti galbūt visai kitaip mato kelią, galvoja ir elgiasi prie vairo. Juk jie taip pat remiasi KET reikalavimais, tačiau važiuoja kitaip.

   Verta suvokti ir baudų prasmę. Juk jos yra tik tam, kad sukeltų baimę, o baimė, savo ruožtu, neleistų pasielgti neadekvačiai. Kur kas svarbiau yra ne baudos dydis, bet jos neišvengiamumas. Įžūlus vairuotojas, susimokėjęs nors ir didžiausią baudą, gali ir toliau pažeidinėti taisykles, jei manys, kad baudos gali išvengti.

   Taigi vairavimo kultūros esmė – sąmoningumas ir kitų poreikio kelyje pastebėjimas. Be šių dalykų greičiausiai ir baudos (tiek didelės, tiek mažos) taps tik laikina pamoka.

Straipsnio autorius: tikonetiko.lt