Teismui perduota milijonų eurų tarptautinė PVM sukčiavimo byla

Įkelta 2021/10/07

Vilniaus apygardos teismui perduota tarptautinė PVM sukčiavimo byla, kurioje septyniems asmenims pareikšti kaltinimai dėl 4,9 mln. eurų sukčiavimo ir 23 mln. eurų pinigų plovimo, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

BNS žiniomis, byloje figūruoja uždaroji akcinė bendrovė „Viner“ ir jos vadovas Antonijus Živialo bei jo brolis.

Nustatyta, kad Vilniuje registruotą bendrovę valdę broliai kartu su bendrininkavusiais dar keliais Lietuvos ir užsienio piliečiais veikė pagal iš anksto suplanuotą ir koordinuotą „neegzistuojančių pardavėjų“ (angl. missing traders) schemą, siekdami išvengti valstybei mokėtino PVM bei išplauti nusikalstamoje veikoje naudojamas pinigines lėšas. 

Pats „Viner“ vadovas A. Živialo BNS tvirtino, kad kaltimai yra nepagrįsti, nes sandoriai buvo vykdyti iš tikrųjų, o dėl PVM mokėjimo turėtų atsakyti įmonės, kurios prekes gavo. 

Vadina didžiausia FNTT byla

„Akcentas yra į mastą ir į dydį – kadangi su PVM dirbu 20 metų, tai turbūt yra didžiausia FNTT išsiųsta į teismą byla ir tai yra ištirta dalis – sandorių buvo dar daugiau, dar su kitomis valstybėmis“, – BNS sakė tyrimui vadovavęs Europos prokuratūros deleguotas prokuroras Vytautas Kukaitis.

Jis atkreipė dėmesį, jog nusikalstamos veikos vykdytos 2011-2013 metais, kai Lietuvoje dar galiojo litai, todėl joje minimos sumos buvo dar reikšmingesnės.

Bylos duomenimis, bendrovės vardu iš Lenkijos akciziniuose sandėliuose veikusių kuro perdirbimo gamyklų buvo perkama tepalinė alyva, kaltinamieji šiuos įsigijimus įformindavo kaip Europos Sąjungos (ES) vidaus tiekimo sandorius, kuriems taikomas 0 proc. PVM.

Kaltinimuose – fiktyvios įmonės

Neketindami mokėti pardavimo PVM, bendrininkai kaltinami klastoję PVM sąskaitas faktūras, neva alyva buvo parduota ES šalyse (Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir kt.) veikiančioms nusikalstamiems tikslams įkurtoms fiktyvioms įmonėms.  

Kaltinime nurodyta, kad pagal PVM sąskaitose nurodytus suklastotus duomenis bendrovė tariamai pardavė daugiau nei 28 mln. litrų alyvos, už kurią gavo per 23 mln. eurų pajamų. Sąskaitose buvo nurodyta, kad naftos produktai, pritaikius 0 proc. PVM, tariamai buvo parduoti 17 Latvijos, trims Čekijos ir keturioms Estijos įmonėms.

Kaltinimo dėl PVM sukčiavimo esmė – kad šie sandoriai iš tikrųjų neįvyko, o visa turima alyva be jokių sąskaitų ar apskaitos dokumentų ir be privalomo 21 proc. pardavimo PVM, buvo parduota mažiausiai septyniems Lenkijoje veikusiems bendrininkams, kurių baudžiamasis procesas vyksta Lenkijoje.

„Pagal mūsų duomenis, kuras, kuris keliavo, buvo visas nelegaliai parduodamas Lenkijos fiziniams asmenims ir jis ėjo į traktorius, automobilius“, – sakė prokuroras.

Tyrimo metu išaiškinta, kad šie asmenys nebuvo PVM mokėtojai, o už kurą atsiskaitydavo neapskaitytais grynaisiais pinigais, juos perduodami bendrininkams ar jiems talkinusiems asmenims. Suskaičiuota, kad organizuota grupė už nusikalstamu būdu parduotą kurą iš viso gavo 23 mln. eurų.

Dalis pinigų grįžo į Lietuvą

Siekiant legalizuoti šiuos pinigus, organizuota grupė per Latvijoje, Estijoje, Čekijoje įsteigtas fiktyvias įmones ir jų banko sąskaitas, suklastotų dokumentų ir imituotų tariamų finansinių operacijų pagrindu dalį jų, t. y. 13 mln. eurų legalizavo pervedus į Lietuvoje veikiančių įmonių sąskaitas, o kitą dalį – 10 mln. eurų legalizavo imitavus atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Tyrimo metu suskaičiuota, kad siekdami nuslėpti tikrąjį pinigų šaltinį, kaltinamieji maskavo jų kilmę, neva pinigai gauti iš teisėtos veiklos, tam kaltinamieji atliko daugiau nei kelis tūkstančius ūkinių ir finansinių operacijų.

Pasak teisėsaugos, atliekant šį tyrimą išaiškintas daugiau nei penkiose ES šalyse veikusių mažiausiai 60 fiktyvių fizinių ir juridinių asmenų tinklas, sulaikymo operacijos metu rasti ir areštuoti daugiau nei 1 mln. eurų grynaisiais. Lygiagrečiai imtasi naujų efektyvių administracinių priemonių dėl tokių nusikalstamų veikų prevencijos šioje srityje.

Dėl padarytos žalos valstybei Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pareiškė 4,9 mln. eurų ieškinį. 

A. Živalo: kaltinimai – neteisingi

„Aišku, kad neteisingai. Dalykai yra tokie – visos prekės išvežtos iš Lietuvos. Tos firmos, kurioms pardavinėjom prekes, vengrai, ar čekai, ar latviai – jie ir sumoka. Jie nesumokėjo, nedeklaravo tos prekės. O mūsų prokuratūra nori ant mūsų „pakabinti“ visą šį PVM, nori, kad mes už juos sumokėtumėme“, – BNS sakė „Viner“ direktorius A. Živalo.

Anot jo, įmonė minimais 2011–2013 metais užsiėmė „tepalinės alyvos“ importu į Lietuvą iš Lenkijos, ji laikyta sandėliuose Vilniuje, o vėliau parduodavo kitoms įmonėms kitose minėtose ES šalyse, įskaitant ir Čekiją, kuri yra geografiškai arčiau Lenkijos, nei Lietuva. Įmonė veikia iki šiol, užsiima ir alyvos pardavimu, ir statybinių medžiagų importu bei pardavimu. 

„Pirkdavome pigiau, pardavinėdavome brangiau. Pirkdavome Lenkijoje. Važiuodavo pas mus į sandėlį, paskui iš mūsų sandėlio buvo pakrauta ir išvežta. Taip, buvo ten klausimų, kodėl neveždavome iškart į Čekiją. Bet jeigu mes iškart vežtumėme, čekai žinotų gamyklą, kur yra šita prekė. Dėl to mes veždavome pas mus, į Lietuvą“, – tvirtino jis. 

„Kokiems lenkams mes parduodam? Tegu šitas lenkas pasako, kad mes jam parduodame. Kodėl nieko nesako, kodėl nė viename kaltinamajame akte nemačiau, kad aš parduodu lenkam šitą alyvą? Prokuratūra nori mums „prikabinti“, kad pardavėm asmeniškai žmonėms. Bet jeigu perka kažkoks asmeniškai žmogus, tegu jis ir moką visą PVM – kaip galima sakyti, kad mes tai padarom“, – kalbėjo A. Živalo.

Įmonės direktorius sako, kad turi visus vadinamuosius CMR važtaraščius, apie prekių pristatymą gali paliudyti ir vairuotojai.

„Yra detalių, kad buvo iškrauta ne pagal tą adresą, kitu adresu. Bet viskas buvo išvežta“, – tvirtino verslininkas.

Pasak A. Živalo, jo brolis „su tuo visai nesusijęs“, jis valdo transporto kompaniją Lietuvoje ir vysto verslą visoje ES.

Tyrimas truko šerius metus

Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą Baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė, už tarptautinį organizuotą PVM sukčiavimą – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Šešerius metus trukusiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Generalinė prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai. Vykdant tyrimą Eurojust’e (tarptautinio teisminio bendradarbiavimo tinklas) buvo sudaryta jungtinė kelių Europos šalių tyrėjų grupė (JIT), naudotasi Europol tyrimo metodika. Bylą sudaro 139 tomai. 

Straipsnio autorius: BNS / „Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama".