Šv. Kūčių papročiai, tradicijos ir burtai

Įkelta 2020/12/12

   Šv. Kūčios – ypatinga šventė. Krikščionys švenčia Jėzaus Kristaus gimimą. Tuo tarpu Lietuvoje be Kristaus gimimo yra minima ir Saulėgrįža, atspindinti pagoniškąją šventės pusę. Tai ilgiausios nakties ir trumpiausios dienos sandūra. Po Kūčių dienos pradeda ilgėti, artėja pavasaris.

   Mūsų prosenelių ir senelių laikais Kūčios buvo švenčiamos pasitelkiant įvairias apeigas ir burtus, laikantis tam tikrų papročių. Viena svarbiausių apeigų - užbaigti darbus ir pačiam nusiprausti. Šią dieną buvo draudžiama triukšmauti, patartinas pasninkas. Tai tarsi susikaupimo ir tylos bei apsivalymo metas prieš didžiąją metų šventę - šv. Kalėdas.

   Bene svarbiausias Kūčių akcentas - Kūčių stalas, ant kurio būtina patiekti ne mažiau nei dvylika patiekalų. O kuo įvairesni patiekalai, tuo geriau. Tiesa, tai pasninko stalas. Ant jo negali būti mėsos, pieno produktų, saldumynų. Tai reiškia fizinį ir dvasinį pasiruošimą šv. Kalėdų šventei. Skaičius dvylika yra simboliškas. Dvylika patiekalų gali vaizduoti dvylika mėnesių arba Kristaus mokinius tikinčiųjų pasaulyje.

   Vakarienė valgoma kartu su artimaisiais kelių šeimų apsuptyje. Senovėje prie Kūčių stalo buvo pakviečiami ir tie, kurie neturėdavo artimųjų arba namų. Taip rodomas geraširdiškumas ir gailestis vargingiesiems. Tiesa, buvo tikima, kad prie Kūčių stalo gali pasirodyti mirusiųjų vėlės, taigi po Kūčių vakarienės buvo padedamos lėkštės iškeliavusiems pas Dievą artimiesiems, kad ir jie atėję galėtų pasivaišinti.

   Kūčių vakarienė pradedama malda, po kurios laužomas ir dalinamas kalėdaitis. Anksčiau buvo laužomas duonos kepalėlis - Kūčių duona. Dažnai maldą sako ir kalėdaitį laužo vyriausias asmuo šeimoje, turintis daugiausiai išminties. Taip parodoma pagarba vyresniajam ir poreikis atsigręžti į praeitį, saugant ilgametes tradicijas. Juk būtina, kad tradicijos būtų išsaugotos ir puoselėjamos iš kartos į kartą!

   Dar vienas magiškas reiškinys Kūčių vakarą – gyvulių kalbėjimas, kurį ne kiekvienam pavykdavo išgirsti. Deja tie, kas išgirsdavo gyvulių kalbą, taip išsigąsdavo, kad iš tos baimės net numirdavo.

   Kur kas linksmesni yra Kūčių burtai, pritraukiantys tiek didelius, tiek mažus. Dažniausiai norima nuspėti ateitį: ar būsi turtingas, ar ištekėsi/vesi, ar susilauksi vaikų ir kiek, ar bus kelionių ir nuotykių ir t.t. Žinomi tokie burtai kaip šlepetės metimas sau už nugaros ir žiūrėjimas, kokia kryptimi šlepetė nukrito. Jei šlepetės nosis „žiūri“ į duris – tai žmogaus laukia kelionė, jei ne – šiais metais liks namuose. Arba kitas burtas, leidžiantis nuspėti ateitį, yra trijų daiktų (monetos, žiedo ir rakto) paslėpimas po trimis puodeliais. Puodeliai sumaišomi ir skatinama pasirinkti vieną iš trijų. Jei ištrauksi žiedą – netrukus ištekėsi, jei raktus – iškeliausi, o jei monetą – neatsiginsi turtų.

   Šienas – taip pat puikus įrankis burtams. Šieno šeimininkės dėdavo po staltiese, na o smalsiausieji traukdavo po vieną šieno šapelį ir pagal jo ilgumą spręsdavo apie savo gyvenimo trukmę ir laimę. Kuo ilgesnis šieno šapelis, tuo ilgiau ir laimingiau gyvensi.

   Na o norus, kurie bus išpildyti iki kitų metų Kalėdų, galima sužinoti atliekant burtus su lapeliais. Pirmiausia paimti 10 lapelių ir surašyti po vieną savo norą. Sumaišyti lapelius ir Kūčių vakarą einant miegoti pasidėti juos po pagalve. Kalėdų rytą nežiūrint ištrauti 3 lapelius, ant kurių surašyti norai turėtų išsipildyti iki kitų Kalėdų.

   O kur dar orų prognozės pasitelkiant įvairių gamtos reiškinių interpretavimą... Sakoma, kad jeigu debesys plaukia didelėmis masėmis – reikia laukti žiemos su sniegu. Jeigu Kūčių vakaras giedras, ryškiai šviečia žvaigždės – reikia laukti šaltos žiemos. O jei Kūčių naktį dangus žvaigždėtas – Joninės bus saulėtos ir gražios. Sniegas per Kalėdas reiškia šiltas Velykas, o jei Kalėdos be sniego, tai Velykos turėtų būti baltos.

   Taigi veiklos ir įdomybių per Kūčias netrūkdavo. Netrūksta ir dabar. Tereikia prisiminti ir paskatinti kitus priminti tai, kas jau žinoma ir atsinešta iš kartos į kartą. Nepamirškime senolių, kurie šalia mūsų. Tai geriausias mūsų Kūčių papročių ir tradicijų tęsinys!

Straipsnio autorius: Lukas Tauras