Skausmingos ilgalaikio karantino pasekmės

Įkelta 2021/03/09

     Kalbant apie karantiną dažniausiai akcentuojamos dėl to neišvengiamai atsirandančios ekonominės problemos. Deja, ne tiek daug dėmesio skiriama kitam, ne ką mažiau svarbiam aspektui – žmonių fizinei ir psichologinei būklei.

     Uždraustas mėgėjiškas sportas, uždaryti sporto klubai, nutrauktos kontaktinės vaikų treniruotės ir nuotoliniu būdu vykstantys įprastiniai dalykai jau savaime kelia klausimą: kokią įtaką tai turės mums ir mūsų ateičiai?

     Tikriausiai visi suvokiame, kad ilgalaikis karantinas nepraeis be pėdsakų. Tačiau šiuo metu keblu atsakyti į klausimą, kokios iš tiesų bus jo pasekmės žmonių sveikatai. Tiesa, žinomas sporto  medicinos gydytojas dr. Dalius Barkauskas neabejoja, kad mums nepavyks išsisukti ir visa ši suirutė žmonių fiziniam stoviui vienareikšmiškai turės neigiamos įtakos.

     „Jei žiūrėtume į tai, ką kiekvienas galime daryti namuose, sportuoti, treniruotis, tai čia yra tiesiog judesio užkanda. Čia kaip ir su maistu – kurį laiką gali užkandžiauti ir išgyvensi, bet vėliau, jei nepradėsi maitintis normaliai, atsiras neigiamų dalykų“, - „A–ZET“ žurnalui situaciją vaizdingai apibūdino Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas.

     Gal nuskambės paradoksaliai, tačiau bene didžiausia grėsmė dėl ilgalaikio karantino kyla vaikams ir jaunimui. Tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos moksleivių, ypač vyresnių klasių, fizinio aktyvumo rodikliai sparčiai prastėja, o šiemet juos neišvengiamai dar labiau pablogins pandemija ir karantinas. Mokiniai dienomis daug laiko praleidžia palinkę prie kompiuterių ir planšečių, o po pamokų ilsisi tiesiog tįsodami lovoje, įnikę į telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį. 

     Vilniaus universiteto medicinos fakulteto atstovai, remdamiesi mokslininkų duomenimis ir naujausia literatūra, įžvelgė įdomų dalyką – paskelbus apie pirmąją pandemijos bangą ir praėjus 30 dienų nuo to, gyventojų fizinis aktyvumas sumažėjo net 37,3 proc. Vadinasi, žmogus per dieną vidutiniškai nueidavo beveik pusantro tūkstančio žingsnių mažiau. Europoje didžiausias fizinio aktyvumo sumažėjimas fiksuotas sunkioje situacijoje buvusioje Italijoje – beveik 50 proc., o mažiausias pokytis, beveik 7 proc., buvo Švedijoje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvieną dieną žmogus turėtų nueiti bent 10 tūkst. žingsnių. Bėda ta, kad Lietuvoje jaunimas ir be pandemijos nepasižymi itin dideliu judrumu – 2020-ųjų duomenimis, mūsų šalyje po pamokų fiziškai aktyviai laiką leido apie 10 proc. Lietuvos vaikų. Dabar situacija neišvengiamai bus dar prastesnė.

     Nors didžioji dalis jaunų žmonių ilgalaikio karantino poveikio iškart nepajus, tačiau tai atsilieps vėliau. Pasak D. Barkausko, su tam tikromis pasekmėmis žmonės ir gydytojai susiduria jau dabar. Viena jų – nutukimas.

     Jaunimas tas pasekmes pajus praėjus 10-15 metų, nes tie įpročiai, kurie formuojami dabar, turės tam įtakos. Pačiam teko susidurti su paaugliais, kurie jau per kelis pirmojo karantino mėnesius priaugo po 10-15 kilogramų vien todėl, kad sugriuvo jų gyvenimo būdas. Tokių atvejų yra ne vienas ir ne du, jų kur kas daugiau. Taip  pat yra daugybė naujų atliktų tyrimų ir mokslinių straipsnių su faktais, kad elementariai skaičiuojant vidutinis žingsnių kiekis, kurį per dieną nueina vidutinio amžiaus žmogus, sumažėjo trečdaliu. Kad ir kaip žiūrėsi, tai jau yra itin ryškus pokytis. Tie vidutinio amžiaus žmonės neigiamą poveikį gali jausti net dabar, o karantino pabaigos nelabai matyti“, - svarstė specialistas.

     Ilgus metus savo sveikatai pašventęs D. Barkauskas įžvelgė ir daugiau papildomų ilgalaikio karantino efekto niuansų. Jo nuomone, ilgalaikis karantinas ir jo metu sparčiai išpopuliarėjęs bei savotiška panacėja tapęs nuotolinis darbas bei mokymosi procesas turi savo kainą, nes mokantis nuotoliniu būdu moksleiviams tenka dažniau atsidurti stresinėse situacijose, taip pat yra gerokai sunkiau įsisavinti informaciją. Be to, karantino metu kenčia kaip niekada daug prie ekranų praleidžiančių jaunuolių akys.  Anot D. Barkausko, tikėtina, kad pasibaigus karantinui daugiausiai darbo turės būtent akių gydytojai.

     Tad ką daryti, kad ilgalaikio karantino metu visiškai nesugriūtume? Koks fizinis aktyvumas yra geriausias tūnant namuose? D. Barkauskas pateikė keletą pasiūlymų. „Aš sakyčiau, kad pats optimaliausias būdas palaikyti sveiką gyvenimo būdą karantino metu yra vadinamos kūno svorio metodikos, kuriomis galima sustiprinti giluminius raumenis, nugarą ir pilvo presą, palengvinti pečiams ir sprandui per dieną tenkantį krūvį. Taip pat tinka įvairios jogos rūšys, kvėpavimo pratimai arba judesio sistemos. Visa tai nereikalauja įrangos, investicijų ar daug vietos, todėl yra prieinama kiekvienam. Vienintelis reikalingas dalykas yra noras ir žinios“, - patikino „A-ZET“ žurnalui ilgametis olimpinės Lietuvos rinktinės sveikatos sergėtojas.

     Kadangi vis dar gyvename karantino sąlygomis ir, panašu, sugrįžimo į įprastą gyvenimo ritmą teks palūkėti bent iki vasaros, belieka patiems didinti savo žinių bagažą, nepasiduoti dvasiniam ir fiziniam tinguliui, prisiversti atsiplėšti nuo išmaniųjų įrenginių, kiek įmanoma daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams ir aktyviai veiklai lauke, bent kartą per dieną atlikti viso kūno mankštą namuose. Ir svarbiausia – tausoti tiek savo, tiek ir artimųjų sveikatą.

 

Straipsnio autorius: A-ZET