Reikia pagalbos mokantis užsienio kalbą? Jums gali padėti smegenų sutrenkimas

Įkelta 2021/01/27

     Šiuolaikiniame pasaulyje užsienio kalbų mokėjimas – vienas vertingiausių įgūdžių. Bet, norint meistriškai įvaldyti kalbą, reikia daug laiko ir praktikos. O gal nebūtinai? Užsienio kalbą, kurią vis girdite savo aplinkoje arba kažkada mokėtės mokykloje, ištobulinti iki sklandumo, pasirodo, gali stipri smegenų trauma.

     2016 metais Lorensvilyje (Džordžija, JAV) 16-metis Reuben Nsemoh po smegenų sukrėtimo pabudęs iš komos prabilo ispaniškai. Vaikinas buvo vartininkas mokyklos futbolo komandoje, ir rungtynių metu kitas žaidėjas, mušdamas įvartį, netyčia įspyrė jam į galvą. Reuben prarado sąmonę, buvo nugabentas į Atlantos ligoninę ir tris dienas išbuvo komoje. Pabudęs jis šokiravo visus: ėmė laisvai kalbėti ispaniškai, o savo gimtosios – anglų – kalbos visiškai nebeprisiminė. Tiesa, Reuben ir prieš traumą mokėjo šiek tiek ispaniškai, bet laisvai kalbėti – niekuomet. Vaikinas spėlioja, kad galėjo pasąmoningai prisiminti pokalbius su savo broliu ir draugais, mokančiais ispanų kalbą. Jaunuolio šeima pasakoja, kad jis šnekėjo tik ispaniškai kelias dienas po sąmonės atgavimo, o vėliau ėmė pamažu užmiršti užsienio kalbą ir prisiminti anglų. Tenka pripažinti, kad smūgis į pakaušį futbolo bateliu nėra tvarus būdas užsienio kalbai išmokti, nors ir labai greitas bei efektyvus.

      O štai avarija kelyje australui Ben McMahon pasiteisino daug labiau. Po smūgio jis taip pat pateko į komą, o pabudęs nebemokėjo anglų kalbos. Tačiau kiniškai šnekėjo puikiai. Ben anksčiau mokykloje buvo mokęsis kinų kalbos, tačiau vargiai ją prisiminė. Kai po kelių dienų vyrui grįžo anglų kalbos įgūdžiai, kinų, priešingai nei Reuben atveju, niekur nedingo. Jis šią traumos suteiktą dovaną išnaudojo: tapo gidu ir ėmė rengti turus po Melburną kinų kalba, taip pat pradėjo studijas Šanchajaus universitete.

     Kokie smegenų procesai lemia tokius stebuklus? Neuromokslininkai tikslaus paaiškinimo dar neturi, bet yra beveik tikri, kad šis sutrikimas giminingas kitam – užsienio akcento sindromui. Tai – labai retas sutrikimas, paveikiantis kalbą. Kad žmogus galėtų kalbėti, turi išvien dirbti daug skirtingų smegenų dalių, atsakingų už liežuvio, žandikaulio, lūpų judėjimą; gerklų balso dėžutės funkcijas. Jei dėl UAS kuri nors iš jų ima veikti nesinchroniškai su kitomis, kalba išsikreipia, žmogus šneka savo gimtąja kalba, bet žodžius taria neįprastai. Tas neįprastas tarimas dažnai gali sutapti su jau egzistuojančiu akcentu. UAS gali išsivystyti dėl stiprių fizinių ar psichologinių traumų arba ilgesnį laiką praleidus tarp kitakalbių. Taip, taip! – emigrantai, grįžę iš Americos, nebūtinai taip „mandrai“ kalba, norėdami pasimaivyti, jų smegenys tiesiog prisitaiko prie aplinkos, kurioje gyvena. Laikui bėgant, UAS dažniausiai praeina savaime.

      Jeilio universiteto neuromokslininkas Steven Novella, rašydamas apie kroatę paauglę, kuri nubudo kalbėdama vokiškai, paminėjo, kad dėl to galėtų būti kalta afazija – smegenų sutrikimas, dažniausiai pastebimas po insulto, paveikiantis kalbą. Anot jo, afazija teoriškai galėtų sukurti įvaizdį, kad merginos vokiečių kalba ideali, nes jos smegenys užmiršta kroatų kalbą, taip tarsi užleisdamos vietą kitai.

     Nors šie proto stebuklai tikrai įspūdingi ir gali pasirodyti, kad susitrenkti galvą yra kur kas produktyviau, nei mėnesių mėnesius klausytis kalbų kursų, gal visgi likime prie saugesnių mokymosi būdų. Smegenų sukrėtimai padeda tik pavieniams išrinktiesiems. C‘est la vie. Užtat paprastiems mirtingiesiems lieka knygos ir kelionės, tuo ir pasidžiaukim.

Straipsnio autorius: Laura Balcerytė