Pasiaukojanti meilė

     Jie myli vienas kitą, o vyras tapo jai - rankomis ir kojomis. Jorūnė ir Kęstutis santuokoje esą jau 3 metus, o pažįstami yra nuo 2010 m. Jorūnė dirbo mokytoja kol išsėtinė sklerozė ir epilepsija nepasiglemžė jos gyvenimo. Su Kęstučiu moteris susipažino per skelbimą jau sirgdama. Ji tuo metu ieškojo draugo, o Kęstutis atsiliepė į jos šauksmą. Jorūnė nuo pat pirmos dienos jam pasakė, kokie sunkumai lauktų, jei jis sutiktų būti drauge. Serganti moteris Kęstučio neišgąsdino, atvirkščiai, jis dar labiau norėjo būti su ja ir padėti. Vyrą moteris sužavėjo savo gera širdimi ir švelnumu, o moteris Kęstutį pasirinko kaip paslaugų ir patikimą žmogų. Jorūnė matė kaip vyras bendrauja su savo mama, kaip ja rūpinasi ir koks yra geras jai – savo mamai. 

     Ir iš tikrųjų ji neapsiriko, nes Kęstutis be galo ja rūpinasi iki šiol. Moteris prie vežimėlio prikaustyta virš metų. Vyras kas dieną ją prižiūri ir rūpinasi. „Ligos manęs negąsdina“ – drąsiai taria Kęstutis. Tad uoliai prausia, gamina valgį ir jei reikia pavalgydina savo žmoną. Kęstutis moka labai skaniai gaminti valgyti. Jo firminis patiekalas yra keptas batonas su skylute, kurioje būna įmuštas kiaušinis pagardintas česnaku. Žmona negaili komplimentų savo vyrui ir dėkoja pačiam Dievui.

     Vyras be vargo susitvarko su jam atsiųstu gyvenimu. Jam tenka didelė atsakomybė ir rutina, bet pasiduoti jis net neketina, nes be galo ją myli. O meilė vyrui teikia stiprybės. Jorūnė labai jaučia savo vyro meilę ir braukia ašarą iš susijaudinimo. Moteris pasakoja, kad kiekvieną dieną ji jaučiasi didelė našta savo Kęstučiui, tad iki šiol negali patikėti kaip jai pasisekė.  Pora vaikų neturi. Todėl jei ne vyras, ji rinktųsi slaugos namus, nes kitur kur eiti ji neturi.

     Šeimos gyvenime yra dar vienas baisus dalykas, tai Jorūnės mama Janina. Ji ją vadina motina. Kitaip ji vadinti savo mamos negali, nes ji atėmė iš šeimos gyvenamą vietą. Motina išvarė sutuoktinius iš buto, kuris ir priklausė jai. Janina skambino į policiją ir prašė juos iškeldinti. Tad alinantys teismai buvo didelis kartelis ir taip jau nelaimingos šeimos gyvenime. Uošvienė labai nemėgo žento, o kartu su juo išvarė neįgaliojo vežimėlyje sėdinčią dukrą. Jorūnė ir Kęstutis neturėjo kur eiti, tad laikiną prieglobstį davė jo tėvas. Šiuo metu šeima nuomojasi butą.

     Uošvienė labai norėjo, kad žentas paliktų jos dukrą. Jai net atrodė, kad žentas tiesiog apvalgo ją ir marina badu. Motina nuolat kovojo, ji ėjo pas gydytojus norėdama įsitikinti ar jos dukra tikrai serga, nors neįgalumo išmoka ir pati situacija kalbėjo už save.

     Janina labai yra nepatenkinta, kad Kęstutis bedarbis. Jai nuolat reikėdavo temti maistą į jų namus. "Vyras turi būti laisvas, jis yra jaunas ir stiprus. Tegul kuria naują šeimą. Tave reikia ir nuprausti, ir pavalgydinti, kam jam toks vargas" - sako motina. "Jei nori gali visada grįžti, tu esi man dukra, todėl būsi visada priimta ir prižiūrėta. Tu esi ligonis, todėl tavim turi rūpintis tik artimi žmonės. Meilė? Kokia čia jūsų ta meilė? Jei jis geras vyras būtų, aš jį priimčiau irgi." - pridūrė Janina. Jorūnei viskas taip nusibodo, kad ji jau nebegalėjo daugiau nei matyti, nei girdėti savo motinos. Motina vėl kreipėsi į teismą, kad šis priskirtų dukrą jos globon, o ne vyro. Tai buvo paskutinis lašas jų santykiuose. Po to tyloje jos abi išbuvo 4 m., nieko negirdėdamos viena apie kitą.

     Šiai dienai motina vis tiek nenurimsta ir trokšta neįgalia dukrą pasiimti savo globon. Kęstučiui jos namuose vietos neatsirastų, ji norėtų, kad šis paliktų Jorūnę. Pasak Janinos,  jei jis būtų rimtas vyras, tai eitų užsidirbti ir gyventų su normaliu žmogumi. 

     "Man nereikia tokios motinos ir atsiduoti jos globai neketinu" - drebančiu balsu šnekėjo Jorūnė. Moteris ilgai taikstėsi su savo motinos charakteriu, nepaisydama nieko, bandė atitikti dukros parametrus, kol vieną dieną jos gyvenime pasirodė Kęstutis.

     Sunkus likimas Jorūnei atėmė kojas ir visą teisę gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau jos motina nori atimti ir širdį. Jūs esate vienas kito stiprybė, vienas kito namai. Nepasiduokite.

     Ir iš tikrųjų, kiek daug yra šiame gyvenime tikrų didvyrių, tokių kaip Kęstutis, apie kuriuos mes nežinome nieko. Jie nesiekia surinkti kuo daugiau patiktukų (like) "Facebook'e", jie netrokšta turėti kuo daugiau sekėjų dėl tokio savo gyvenimo. Jiems nėra svarbu iš kokio puodelio gerti kavą. Nėra svarbu ar teks gyvenime ragauti alijošiaus sulčių prieš rytinį post‘ą savo gerbėjams. Jie neagituoja kasdieną dėdami nuotraukas apie savo sunkų gyvenimą. Jie niekad garsiai nešaukia iš savo tribūnų siekdami į save atkreipti dėmesį, kad vėliau galėtų priklausyti kokiai nors politinei partijai - nacionaliniam susivienijimui. Jie tyliai daro savo darbus, o žmonės juos pastebi savaime.