Netoli Ukrainos sienos dislokuota daugiau kaip 150 000 Rusijos karių

     ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas pirmadienį sakė, kad Rusija dislokavo per 150 000 karių prie Ukrainos sienos ir aneksuotame Krymo pusiasalyje, kai užsienio reikalų ministrai vertino Maskvos strategiją po karinio pajėgų didėjimo.

     Borrellas teigė, kad kol kas nebuvo numatytos jokios naujos ekonominės sankcijos ar Rusijos diplomatų išsiuntimas, nepaisant to, kad tai buvo didžiausias Rusijos karinis būrys prie Ukrainos sienų, kaip praneša „Reuters“.

     „Tai aukščiausia Rusijos karinė dislokacija prie Ukrainos sienų“, - žurnalistams sakė Borrellas. „Akivaizdi tolesnio eskalavimo rizika“, - perspėjo jis.

     Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po vaizdo konferencijos kreipimosi į ES užsienio reikalų ministrus paragino ES įvesti naujas sankcijas Rusijai.

     „Aš pasiūliau žingsnis po žingsnio planą, kaip atgrasyti Maskvą nuo tolesnio eskalavimo“, - tviteryje parašė Kuleba. "Pagrindinis elementas: parengti naują sektorių sankcijų rinkinį. Individualių sankcijų nebepakanka."

     Dvidešimt septyni užsienio reikalų ministrai surengė vaizdo konferenciją su Kuleba, kad pabrėžtų Vakarų paramą vyriausybei, didėjant įtampai šalies rytuose ir Rusijos kariuomenės gausėjimui už sienos. Sekmadienį Kuleba paprašė stipresnio Vakarų palaikymo, sakydamas, kad „palaikymo žodžių nepakanka“. Kuleba kalbėjo su savo kolegomis iš Baltijos šalių, kurie, tikimasi, palaikys jo raginimą per pirmadienio susitikimą. „Mes kviečiame Rusiją išvesti savo karius“ , - sakė Borrellas, praneša „The Associated Press“ (AP).

     Per septynerius metus Ukrainos rytuose vykusiose kovose tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų žuvo daugiau nei 14 000 žmonių, kurie kilo po 2014 m. Rusijos aneksijos Ukrainos Krymo pusiasalyje.

     ES tvirtai priešinosi aneksijai, tačiau nieko negalėjo padaryti. Pastangos pasiekti politinį susitarimą užstrigo, o per pastarąsias savaites visoje Ukrainos rytinėje pramoninėje širdyje, žinomoje kaip Donbasas, vis dažniau pažeidžiamos nestabdomos paliaubos.

     Be to, diplomatinis nesutarimas tarp ES valstybių narių Čekijos Respublikos ir Rusijos dėl diplomatinių išsiuntimų, kurie įvyko po to, kai Praha buvo apkaltinta, kad Maskva dalyvavo 2014 m. Diplomatai teigė, kad buvo nedaug tikimybės nedelsiant pradėti taikyti naujas sankcijas Maskvai, tačiau jie vis dėlto stengsis daryti spaudimą.

     Vokietijoje kai kurie politikai paragino nutraukti dujotiekio „Nord Stream 2“ su Rusija projektą. Savaitgalį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė, kad nors dialogas su Rusija yra būtinas, tačiau su Maskva dėl Ukrainos taip pat reikia nubrėžti „aiškias raudonas linijas“, kuriose galimos sankcijos.