Mėšlavabalis - stipriausias pasaulio gyvūnas

Įkelta 2021/01/05

     Skarabėjų vabzdžių šeimą sudaro daugiau nei 30000 rūšių, tai maždaug 10 proc. visų vabalų populiacijos. Jie paplitę visame pasaulyje, išskyrus vandenynus ir Antarktidą. Šių vabalų vaidmuo labai svarbus gyvenamose ekosistemose. Dažniausiai darbštuoliai būna ryškiaspalviai, kartais metalinio atspalvio, turintys kietas galvos ataugas, kūno šarvus. Dauguma skarabėjų minta mėšlu ir puvėsiais, retai kurie graužia augalus. Žolėdžių gyvūnų paliekamas organinės išmatas jie skuba išnešioti ir kaip trąšas paskirstyti žemėje. Jie palaiko planetos švarą, nes užkasdami mėšlą panaikina kvapą, sumažina bakterinės kilmės gyvūnų ligų plitimą, patręšia ir taip skatina augmenijos augimą.

     Tai vieni pirmųjų vabalų, kuriais susidomėjo žmonės. Skarabėjus, kaip ypatingų galių vabalus, vertino senovės egiptiečiai. Mėšlavabalius laikė šventais, garbino kaip Saulės dievo įsikūnijimą. Egiptiečiai tikėjo, kad jų Saulės dievas dieną juda dangumi ridendamas saulę, kaip skarabėjas taisyklingos formos mėšlo rutulį, vakare paslėpdamas ją po žeme.

     Dar egiptiečiai manė, kad skarabėjus vaizduojantys papuošalai, amuletai apsaugo nuo piktųjų dvasių, mirusiuosius sėkmingai palydi pomirtinį gyvenimą, suteikdamas sielai atsinaujinimą. Buvo tikima, kad po mirties gyvenimas geresnis, o vabalas buvo tai užtikrinantis talismanas.

     Londono universiteto Karalienės Marijos koledžo mokslininkas Robas Knellis 2010 m. nustatė, kad skarabėjų šeimos vabalas – vos 1 cm ilgio raguotas patinas, yra stipriausias vabzdys Žemėje bei stipriausias tarp gyvūnų. Mėšlavabalių patinai gali patraukti daiktus, 1141 karto sunkesnius už save. Panašiai atrodytų jei 70 kg sveriantis asmuo trauktų 6 dviaukščius autobusus, pilnus žmonių. Vabalai nepaprastą jėgą įgyja kovodami vieni su kitais dėl patelių.

     Lietuvoje gyvena smailiaragis mėšlavabalis, kuris sparčiai nyksta ir yra įtrauktas į 2019 m. sausio 01 d. patvirtintą naują Lietuvos Respublikos Raudonąją knygą. Dažniausiai aptikti jų galima ganyklose, pievose, kur ganomi gyvuliai. Lietuviški vabalai mėšlo kamuoliukų neridena, jie tiesiog mėgaujasi šviežiu ir šiek tiek apdžiūvusiu galvijų mėšlu. Jie pasirodo gegužės mėnesį, sutemus skrenda į šviesą.

     Mėšlavabaliai turi uoslę ir greitai suranda savo mėgstamo mitalo. 16000 tokių vabalų per 2 val. gali išnešioti apie 1,5 kg mėšlo. Galime įsivaizduoti, kokios didelės mėšlavabalių armijos mums reikia, kad laukai nesmirdėtų išmatomis, neplistų ligos.

     Kartais net pats mažiausias gali atlikti didžiausią darbą.

Straipsnio autorius: tikonetiko.lt