Masinio išnykimo atradimas - Carnian Pluvial Episode

Įkelta 2020/10/26

   Visi žinome istoriją apie dinozaurų išnykimą prieš maždaug 65 mln. metų į žemę trenkus asteroidui, kuris dar vadinamas Cretaceous - tertiary Extinction, taip pat ir apie prieš 250 milijonų metų įvykusį vadinamąjį Permian-triassic Extinction išnykimą, kuris sunaikino 95 procentus visų rūšių, tačiau, pagal naujausius mokslininkų tyrimus, paskelbtus laikraštyje ,,Science advances", buvo sužinota ir apie galimai dar prieš dinozaurų erą ( apie 233 mln. metų atgal ) įvykusį kitą didįjį išnykimą. Kaip gi, vis dėlto, šis neseniai atrastas įvykis paveikė to meto ekosistemą, gamtos raidą, evoliuciją ir kuo tai buvo itin reikšminga ateities kartoms?

   Pirmiausia, verta paminėti ir apie pačios gyvybės pradžią. Nors dinozaurai gyvavo daugybę metų į praeitį, tačiau pati gyvybė žemėje atsirado žymiai anksčiau - pirmi atrasti fosilijų mikrobai datuojami, jog buvo 3,7 milijardo metų senumo - palyginimui, žemė ne taip jau daug anksčiau buvo susiformavusi - prieš 4,5 mlrd metų. O būtent kaip susiformavo pirmosios molekulės, gyvi organizmai po to, kai susikūrė pati Žemė - vis dar nėra aiškaus atsakymo ir keliama daugybė hipotezių.

   Vis dar ,,jaunoje" žemėje nuolat vykdavo didžiuliai vulkanizmai, dėl dažnų susidūrimų su kitais kūnais, kurie ir yra viena pagrindinių, straipsnyje nurodančių priežasčių Carnian Pluvial Episode išnykimui. Pagal originalų straipsnį, tuomet iš ugnikalnių išsiveržė didžiuliai kiekiai dujų, kaip anglies dioksidas ir užteršė aplinką, ekosistemą. Šie išsiveržimai sukėlė intensyvų visuotinio atšilimo, vandenynų rūgštėjimo, masinio išnykimo priepuolius ir, svarbiausia, ekstremalių kritulių pliūpsnius visame pasaulyje. Ekstremali klimato kaita naikino medžius, augaliją, krituliai teršė vandenis, buvo ekstremaliai pakeista aplinka, gamta, kraštovaizdis, nyko bei žuvo tuo metu paplitę žvėrys, kaip rainchozaurai, daisynodontai, jūrose nyko rifai, lelijos, aštuonkojų giminaičiai, ropliai. Taip pat, mokslininkai apskaičiavo, jog išnyko ~ 33% įvairių jūrų genčių, kas buvo tikrai didžiulis nuostolis. išsiveržimai išleido mažiausiai 5000 gigatonų C, o šiltnamio efektas gali paaiškinti temperatūros kilimą. Oro temperatūra per keletą šilimo ir vėl atšąlimo bangų pakilo 4-7°C, kas prognozuojama ir mūsų žmonijos ateityje, jei nepasikeis CO2 išmetamų dujų kiekis į atmosferą. ( Tad gal verta sunerimti? ) Dinozaurai, krokodilų giminaičiai, įvairūs rifai, fosilijos ir kt. žvėrys, prieš šį epizodą buvę ne itin paplitę, po klimato kaitos, kai išnyko dauguma jų žvėrių varžovų, suklestėjo, įvyko dideli pokyčiai jų ekosistemai, atsižvelgiant į mokslininkų atliktus jų skeleto ir pėdsakų tyrimų rezultatus. Jie gyvavo maždaug 100 mln. metų, kol įvyko mums jau geriau žinomas kitas didysis išnykimas.

   Šis tyrimas buvo peržiūrėtas ir su juo dirbo 17 tyrinėtojų, kuriems vadovavo Jacopo Dal Corso iš Kinijos universiteto ir Mike Benton iš Bristolio universiteto. Šie tyrinėtojai, peržiūrėjo ir ištyrė visus geologinius, paleontologinius įkalčius ir iškėlė hipotezes kas tuo laikotarpiu galėjo vykti, jog būtent po šio pirmojo masyvaus išnykimo po truputį pradėjo formuotis modernesnė, šiuolaikinė ekosistema. O primenant apie mūsų dabartinę ekosistemą, tai ji yra lyg uždara grandinė, sudaryta iš vartotojų ( heterotrofų ) ( tai yra žvėrių ir tuo pačiu žmonių ), gamintojų ( autotrofų ) ( tai yra augalai, bakterijos ) ir galiausiai iš skaidytojų ( bakterijos ir grybai ). Kiekvienas elementas sistemoje atlieka tam tikrą vaidmenį. Ekosistema yra atvira ir tam tikru mastu savarankiška savi reguliacinė sistema, t. y. jos augalai ir gyvūnai gamina visas patiems reikalingas medžiagas. Tačiau naujų aplinkos faktorių ar naujų rūšių atsiradimas gali sukelti katastrofiškus padarinius, o kartais visiškai sugriauti ekosistemą ir daugelio jos pirminių rūšių žūtį, kas, kaip jau ir minėjau, ir atsitiko prieš suklestint dinozaurams.

   Originaliame straipsnyje, Profesorius Mike Benton atskleidžia, jog ekonominę katastrofą tarp žolėdžių, augalų nykimą jis pastebėjo ir ištyrė jau 1983 metais, tačiau daugiau patyrinėjęs, jau mano galintis nustatyti dinozaurų egzistavimą dar 20 milijonų metų prieš šį epizodą, tačiau jie tebuvo mažai paplitę, dar ne itin reikšmingi, ne dominuojantys žvėrys ir ši klimato katastrofa jiems suteikė šansą įsigalėti ir dominuoti, o tuo pačiu buvo padėti pagrindai mūsų šiuolaikinių driežų, krokodilų, vėžlių, bei kitų gyvių ir augalų egzistencijai. Taigi, tai tikrai reikšmingi įvykiai, suformavę mūsų šiandieninę augaliją, gyvūniją, evoliucionavę, reformavę mūsų Žemę. Išlieka tikimybė, kad galėjo įvykti kiti ugnikalnių išsiveržimai, privedę prie šių pokyčių, tačiau dėl subdukcijos ( žemės plokščių judėjimo aukštyn žemyn į žemės mantiją ) vandenyno pluta buvo sunaikinta su visais įkalčiais.

Straipsnio autorius: Sandra Bernatonytė