Laboratorijoje užaugintai mėsai - žalia šviesa

Įkelta 2020/12/04

   Mėsa. Nuo pirmykščių žmonių medžiotų mamutų iki kotletų ant modernaus žmogaus stalo – daugelis įsitikinę, kad ji yra neatsiejama mūsų mitybos dalis. Tačiau vis daugėja besipiktinančių, kad šiais laikais vis dar nehumaniškai žudomi gyvūnai, nors mokslo dėka tai nebėra būtinybė. Ar gali egzistuoti opcija, kuri būtų priimtina abiejų pusių įsitikinimams? Jau galime teigti tvirtai – taip.

   Gyvūnų teisių ir klimato kaitos aktyvistai šventė mažą, bet viltis žadinančią pergalę. Singapūras tapo pirmąja šalimi, davusia leidimą prekiauti laboratorijoje užauginta mėsa.

   JAV startuoliui „Eat Just, Inc.“ pavyko laboratorijoje iš gyvūnų ląstelių užauginti vištieną. Anot kompanijos generalinio direktoriaus Josh Tetrick, tai istorinis įvykis maisto pramonėje, nes tūkstančius metų mes valgėme mėsą, kaskart privalėdami nužudyti gyvūną... iki dabar.

   „Eat Just, Inc.“ gaminamos mėsos auginimas vyksta bioreaktoriuje, ir, pasak gamintojų, ji pasižymi dideliu baltymų ir mėsoje randamų mineralinių medžiagų kiekiu. Auginimo procesas trunka apie 2 savaites. Pirmas žingsnis – paimti ląstelių mėginį iš kruopščiai parinkto sveiko, stipraus gyvūno. Mėginys paimamas atliekant biopsiją, paimant šiek tiek kraujo ar tiesiog plunksną. Tuomet mėginys auginamas maistinių medžiagų tirpale – tokių, kokios įprastai supa ląsteles gyvūno organizme. Baltymų, cukrų ir vitaminų kiekis tirpale parenkamas taip, kad ląstelės daugintųsi aktyviausiai.

   Sudėtingiausias niuansas gamybos procese – atrasti tokį raumeninių ir riebalinių ląstelių santykį, kad produktas taptų tokios pat struktūros kaip įprasta mėsa. „Eat Just, Inc.“ šefas Nate Park sako, kad nuo pat pirmųjų bandymų pagamintos mėsos skonis buvo geras ir ryškus, bet prie tekstūros reikėjo padirbėti. Buvo paragauta daugybė keistos konsistencijos vištienos kepsnelių, kol pavyko pagaminti „GOOD Meat“ kepsnelius, kuriuose naudojama vištiena savo tekstūra išties prilygsta maltai mėsai. Įmonės ląstelinės agrokultūros direktorius Vitor Santo teigia, kad penkerių metų bėgyje pavyks taip ištobulinti tekstūrą, kad taps įmanoma laboratorijoje užauginti vištienos krūtinėlę, blauzdelę ar bet kurias kitas dalis, įprastas vartotojams; klausimas kaip tai padaryti mokslininkams jau ne kliūtis, reikia tik laiko.

   Josh Tetrick atskleidžia, kad jau greitai vištienos kepsneliai bus patiekiami viename Singapūro restorane. Nors tikslios datos jis neįvardija, norintiems paragauti naujo produkto pataria jau būti budriems.

   Didžiąją Singapūro dalį užima miestas, taigi žemės ūkis ten beveik neegzistuoja. Net 90 proc. visų suvartojamų maisto produktų yra importuojami iš užsienio. Net kas dešimtas Singapūro gyventojas neturi visų pragyvenimui būtinų dalykų – trūksta maisto, rūbų arba pastogės. Būtent todėl miestui-valstybei leidimas prekiauti laboratorijoje užauginta mėsa yra tvarus ir praktiškas sprendimas, teikiantis viltį laimėti kovą prieš skurdą. J. Tetrick tikisi, kad Singapūro valdžios sprendimas patvirtinti „GOOD Meat“ vištienos kepsnelius kaip saugų vartoti produktą paskatins JAV ir vakarų Europos valstybes nesnausti ir taip pat įsileisti į rinką aplinkai draugiškesnę, etiškai pagamintą mėsą.

   Žinoma, visuomenės nuomonė apie šią naujieną nevientisa. Nors dauguma džiūgauja, kad jau gyvename ateityje ir artėjame prie smurto prieš gyvūnus ir žmonių alkio eros pabaigos, yra ir nesutinkančių valgyti kažką, kas užaugo laboratorijoje. To priežastis – baimė, kylanti iš nepažinimo. Tiesa ta, kad laboratorijoje užauginta mėsa saugumu vartoti pralenkia bet kokią kitą. Aplinkos poveikio nebuvimas visiškai sunaikina tikimybę užsikrėsti salmonelioze, kiaulių gripu ir ilgu sąrašu kitų ligų; išvengiama galimo antibiotikų poveikio ir mėsos užteršimo išmatomis.

   Gyvulininkystė yra viena labiausiai klimato atšilimą spartinančių veiksnių. Ji atsakinga už 14,5 proc. planetos šiltnamio dujų emisijų kasmet. Tai yra apytiksliai lygu visų pasaulio automobilių, sunkvežimių, laivų ir traukinių išmetamų dujų kiekiui. Besaikis vartojimas, maisto išmetimas jau dabar siekia neregėtus skaičius, o 2050-aisiais pasaulyje mūsų bus jau beveik 10 milijardų. Pokyčiams laikas dabar.

   Ar valgysite laboratorijoje užaugintą mėsą?

Straipsnio autorius: Laura Balcerytė