„Kesko Senukai“ irgi nori būti kaip „Maxima“

     Žinot, ima pyktis. Kodėl? Dėl amžino didžiųjų prekybininkų dominavimo, kurį padeda sukurti mūsų valdantieji. Net neįsivaizduojate, kaip atsibodo tas ciniškas, daugiau nei akivaizdus, mūsų išrinktų politikų keliaklupsčiavimas prieš tuos, kurie papildo partijų ir valstybės biudžetus gausiausiai. Ta neteisybė akivaizdi, ypač politikos ir verslo santykiuose. Kartais galvoji, kad politikai yra užburti vietinių raganų, kurias nusamdė stambusis verslas. O gal jie, tiesiog, tokie buki, kad jau jokie pasaulio burtai niekada ir nepadės? Nepaisant to, dar jie yra be galo įžūlūs, jog šneka kasdien tuos pačius demagogijos persunktus bei iškaltus tekstus. Jie nuolat išsisukinėja nuo tiesių atsakymų ir bando paporinti, kad ne viskas taip paprasta, kad eiliniai žmogeliai (o koks nepakenčiamas šis išsireiškimas), nemato visumos vaizdo. Bet įspūdis toks, kad per ”Kesko Senukai” ar ”Maxima” logotipus mūsų politikai nebemato likusios visumos dalies.

     O verslas ką? Eilinį kartą naudojasi ir mėgaujasi išsisukę iš padėties. Gerai, tiesiog sukonkretinkime. Kuo iki visų nelemtų karantinų prekiavo prekybos centrai „Senukai“? Atsuktuvais, replėmis, klozetais, betono mišiniais, dažais ir viskuo kas susiiję su statyba, remontu ir namų ūkiu, išskyrus maistą. Na, būdavo prie kasų šokoladukų ir gazuotų vaisvandenių, kartu su vienkartinėmis nosinėmis ir vienkartinio panaudojimo klijų tūbelėmis. Kad pervargę nuo apsipirkimo klientai gautų staigią gliukozės dozę, kuri jiems suteiktų antrąjį kvėpavimą dar gausesniam apsipirkimui. Senas kaip pasaulis marketinginis triukas. Bet tikrai neteko matyti, kad ”Senukai” prekiautų dešromis ar miltais. Valio, šiaip jau šaunuoliai. Greitai sureagavo, prisitaikė prie kintančios situacijos. Tai ir pyktis dėl to net neima. Pikta dėl išplaukiančių pasekmių smulkiesiems verslininkams, kurias inicijavo mūsų brangieji valdininkai. Bet apie tai šiek tiek vėliau.

     Toliau, imkimės likusių: „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Lidl“, „Norfa“. Šių prekybos sistemų pagrindinį asortimentą visada sudarė maisto produktai. Pramoninės prekės užėmė mažesnę pardavimų dalį. Ir jie niekaip neapribojo savo asortimento. Ten galima įsigyti praktiškai visko. Nuo duonos iki klijų. Ir suknelių. Ir indų. Ir knygų.

     Žiūrime dar toliau. Visi mažesnių apimčių ne maisto prekėmis prekiaujantys objektai turėjo užsidaryti. Nes jų nei finansinės, nei fizinės galimybės neleido pasistatyti kelių miltų maišelių ir pakuotės aliejaus, kad galėtų vadintis prekiautojais maisto produktais. Didieji maisto prekybininkai net „Kesko Senukus“ išdūrė. Nes „Seniams“ savo ne maisto prekių skyrius teko uždaryti ir prekiauti tik internetu. O mažieji liko nukabinę nosis. Eilinį kartą.

     Bet ką apie tai kalba valdantieji? Ekonomikos ir inovacijų ministrė pasiūlė smulkiesiems prekiauti internetu. Gal ji nežino, kiek kainuoja susikurti internetinę prekybą? Aišku, kad nežino. Politikai sako, kad ne mes sugalvojome pandemiją. Siūlo važiuoti pasižiūrėti į ligoninių reanimacijos skyrius, tada gal suprastumėme, kodėl jie taip nusprendė. Ne. Nevažiuosime. Ne. Nesuprasime. Nes tai Jūs, politikai, tingite galvoti. Jūs net negalite galvoti, nes neišmanote. Nes niekada neprekiavote raštinės reikmenimis mažoje parduotuvėlėje. Nes niekada nestovėjote Gariūnuose. Nes niekada nesinuomavote kirpyklos kėdės. Jūs teoretikai išleisti į gyvenimą nieko apie jį neišmanydami, o tik sugebantys vaizduoti principingus politikus. Labiausiai smagūs Jūsų išsireiškimai „Reikia padaryti“, „Reikia sukurti“. Mes ir patys žinom, kad reikia sukurti ir padaryti. Net žinome ką turite atlikti. Ir žinom, kad tai turite padaryti Jūs. O iš tikrųjų, jau turėjo būti sukurta ir įgyvendinta vakar. Kaip pasiteisinsite, kad esate atsilikėliai ir negebantys strategiškai mąstyti ir operatyviai veikti? Verslas tokius atleidžia iš darbo. O jūsų, valdantieji, įrankiai užšaldo sąskaitas, skaičiuoja delspinigius ir baudžia. Ach tiesa, Jūs maloningai atidėjote mokesčius. Jūs neskaičiuosite delspinigių. Bet nesumokėtos mokesčių sumos virsta skyle pajamų - išlaidų grandinėje. Bet jei pajamų nėra, tai kuo turės tie smulkieji verslininkai užkišti tas skyles? O tai gal ir save nusibauskite nors kartą?

     Stambieji prekybininkai, bet kokiu atveju laimės. Laimėjo ir ”Kesko Senukai” atverdami pirkėjams savo parduotuvių duris prisidengdami maisto prekių skyriumi. Juk sraunią upę sustabdyti sunku, kur kas lengviau yra užminti mažą upeliuką.

     O gal visiems prekybos tinklams reikėjo kažkokiu būdu solidarizuotis su smulkiuoju verslu? Gal priimti išprekiauti smulkiųjų prekybininkų prekes? Ar tai nepasiekiamos aukštumos? Nes jei politikai skaldo, tai likusiems reikėtų vienytis. Juk šis sunkus laikotarpis liečia visus.