Karantino poveikis imuninei sistemai

Įkelta 2021/05/12

Jau daugiau nei metai gyvename karantino sąlygomis. Kasdienių veiklų ir socialinio gyvenimo ribojimas, nuolatinis kaukių dėvėjimas, dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas leidžia ne tik sumažinti riziką užsikrėsti COVID-19 virusu. Pastebima, kad rečiau sergama gripu, peršalimu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis. Nors ir skamba labai pozityviai, tačiau atsiranda vis daugiau pasvarstymų, kokį ilgalaikį poveikį  tai turės mūsų imuninėms sistemoms. Juk daugelis žino, kad imunitetas formuojasi kontaktuojant su antigenais – virusais ir bakterijomis. Taigi natūraliai kyla klausimas, gal besisaugodami koronaviruso, prarasime dalį imuniteto ir tapsime labiau pažeidžiami kitoms infekcijoms, nes organizmas tiesiog „pamirš“, kaip su jomis kovoti? 

Masačusetso technologijos instituto mokslininkai skuba nuraminti abejojančius primindami, kad imunitetas formuojasi palaipsniui, gyvenimo eigoje kontaktuojant su mažesniais ar didesniais kiekiais virusų ir bakterijų. Vieni jų sukelia infekcijas, kiti ne, tačiau visi padeda formuotis imuniteto „atminčiai“.  Taigi suaugęs žmogus jau turi pilnai susiformavusį imunitetą, kuris žino, kaip susidoroti su patogenais ir ilgesnis karantinas bei kontaktų nebuvimas neturėtų paveikti šių gebėjimų. 

Visgi daugiau dvejonių kyla dėl vaikų, kurių imunitetas dar tik formuojasi. Natūraliai tai vyksta vaikui kontaktuojant su įvairiais mikroorganizmais, perduodamais žmonių ar esančiais aplinkoje. Tačiau jau antrus metus gyvename karantino sąlygomis, kai tenka iki minimumo apriboti socialinius kontaktus. Kokį ilgalaikį poveikį tai turės vaikų imuninės sistemos formavimuisi, duomenų kol kas trūksta, nes tokio precedento dar nėra buvę. Tikėtina, kad daugiau sužinoti apie tai bus galima po kelerių metų, suvaldžius pandemiją. Tada ir paaiškės, ar mažesnis kontaktų skaičius neigiamai paveikė vaikų imunitetą, ar tiesiog jo formavimąsi šiek tiek pavėlino, bet didelės įtakos neturėjo. 

Formuojantis imuninei sistemai nemažiau svarbūs ir aplinkoje esantys mikroorganizmai. Jau keli dešimtmečiai kalbama, kad per didelė švara ir sterilumas gali būti susiję su išaugusiais vaikų alerginių susirgimų skaičiais. Remiantis taip vadinama „higienos hipoteze“, dėl sumažėjusio kontakto su antigenais, vaikų organizmai hiperaktyviai reaguoja į potencialius alergenus, taigi vaikai dažniau serga bronchų astma, egzema, maisto alergijomis. Teorijos šalininkai teigia, kad augančiam vaikui reikalingas nuolatinis kontaktas su aplinkoje esančiais virusais ir bakterijomis, kad susiformuotų stiprus imunitetas, gebantis atskirti tikrus patogenus, nuo nepavojingų. Tokios sąsajos ir pasvarstymai tampa dar aktualesni pandemijos fone, kai ypač akcentuojama rankų higiena, o kaukių dėvėjimas ir dezinfekcinių priemonių naudojimas tapo neatsiejama kasdienės buities dalimi. Ar tai turės įtakos vaikų sergamumui alergijomis, pamatysime per kelis ateinančius metus. 

Nors duomenų, aiškiai įrodančių, kad dėl karantino sumažėjęs kontaktas su aplinkoje esančiais mikroorganizmai neigiamai veikia mūsų imunines sistemas kol kas trūksta, tačiau mokslininkai tvirtina, kad socialinė izoliacija visgi turės neigiamų pasekmių imunitetui. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie jaučiasi vieniši ir turi mažiau socialinių ryšių,  dažniau serga peršalimo ligomis, virusinėmis infekcijomis. Stresas ir nerimas, kitos neigiamos emocijos lydinčios daugelį šiuo neramiu laikotarpiu, veikia panašiai. Todėl būtina surasti būdus, kaip sumažinti stresą. Palaikykite ryšius su mylimais ir Jums svarbiais žmonėmis, dažniau skambinkite, siųskite nuotraukas, dalinkitės savo gyvenimu socialiniuose tinkluose. Atraskite individualiai labiausiai tinkančius būdus kovoti su stresu: meditacija, kvėpavimo pratimai, bėgiojimas ar sportas gryname ore. Siekiant palaikyti stiprų imunitetą, vertėtų nepamiršti ir elementarių sveikos gyvensenos principų: kasdienis fizinis aktyvumas, buvimas lauke, subalansuota dieta, geras nakties miegas ir poilsis bei teigiamos emocijos ir gera nuotaika. 

Pasaulinės situacijos pakeisti negalim, tačiau tik nuo mūsų priklauso, kaip į ją reaguosime. Todėl vertėtų nepamiršti, kad mūsų sveikata, o taip pat ir stiprus imunitetas priklauso ne tik nuo aplinkos veiksnių, bet ir nuo mūsų kasdienės gyvensenos bei emocijų.  

 

 

Straipsnio autorius: Vaida Taminskienė / „Portalo TikoNeTiko informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „INFOTINKLAS" sutikimo draudžiama".