Gitanas Nausėda: pilkas peliukas ar tylus žaidėjas?

   Keletas savaičių prieš JAV prezidento rinkimus ant Gedimino bokšto buvo raidės „Trump 2020“. KK2 labai taikliai palygino tai su mūsų prezidento charakteringumu sakydami, kad kodėl ant kalno kabo užrašas „Trump 2020“, o ne „Gitanas 2020“? Akivaizdu, kad mūsų prezidentas nėra toks charizmatiškas kaip D. Trumpas. Kyla klausimas kodėl: ar mūsų prezidentas yra tiesiog pilkas peliukas ar protingas tylus žaidėjas nesiekiantis nereikalingo dėmesio?

Prezidentas ir galia

   Pagal Respublikos įstatymus prezidentas neturi jokios tiesioginės valdžios, o verčiau yra valstybės veidas tarptautinėse santykiuose bei valstybės lyderis. Gitanas Nausėda savo prezidentavimo laiku nepadarė jokių charakteringų vizitų kaip tarkim padarė Algirdas Brazauskas Izraelyje 1995 m., kurio dėka buvo teigiamai pradėti Izraelio ir Lietuvos santykiai. Kitas, dažnai Nausėdos rinkėjus liūdinantys faktas yra skurdi Nausėdos lyderystė: jis kone visuomet sutinka su vyriausybės sprendimais, o užklupus ekstremaliai karantino situacijai Lietuvos prezidentas yra dingęs. Tautai reikia lyderio ir ji kaip savo lyderį verčiau mato Aurelijų Verygą, kuris kasdien darydavo spaudos konferencijas ir ragino Tautą nepasiduoti koronaviruso pandemijos sąmyšiui. Klausimas „kur yra mūsų prezidentas?“ tikrai yra nuskambėjęs kiekvieno piliečio namuose kaip pašaipa dėl skurdžios prezidento lyderystės.

Dalia Grybauskaitė ar Gitanas Nausėda?

   Galime prisiminti praeitos Respublikos prezidentės lyderystę. Kaip ir teigė Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė „D. Grybauskaitė į prezidento postą atėjo su griežtesnio kumščio demonstracija, dideliu ryžtu reformuoti ir tvarkyti“. Tuo tarpu 2014 m. kaip rašo „15min“. Lietuvos prezidentė „tapo viena aktyviausių šauklių apie Rusijos keliamą grėsmę, o sykį, 2014-ųjų lapkritį, interviu LRT radijui pavadino Rusiją teroristinė valstybe“. Reziumuojant turime pagrindą teigti, jog ji buvo „prezidentė su kumščiu“ arba kaip sako mūsų Baltijos kaimynės ji buvo „principinga ir arogantiška lyderė“.

   Tuo tarpu Gitanas Nausėda už valstybės vairo atsisėdo su dideliu entuziazmu, kuris tarsi išblėso. Tik atėjus į prezidentūrą per pirmą mėnesį jis vetavo keturis įstatymus bei vyko į užsienio vizitus, tačiau visas entuziazmas išblėso. Praėjus metams po to, kuomet D. Grybauskaitė paliko prezidento postą kaip teigia „valstybė.eu“ portalas „daugelyje aukštų pozicijų vis dar yra žmonės paskirti jos prezidentavimo laikotarpiu“. Tarp šių pozicijų galime įvardinti Aukščiausiojo Teismo primininko baigiant Generalinės prokuratūros pozicijomis. Kitaip sakant prezidentas pasikeitė, bet žmonės liko tie patys. Tą matė ir piliečiai. To rezultatas yra paprastas – LRT kalbinti ekspertai atkreipė dėmesį, G. Nausėdos reitingai yra gerokai žemesni, nei tuo pačiu metu buvusių Lietuvos prezidentų. Tampa akivaizdu, kad lyginti buvusios prezidentės ir dabartinio prezidento lyderystę yra tiesiog futbolo žaidynės į vienus vartus. Ar tai reiškia, jog G. Nausėda yra tiesiog pilkas peliukas ar gudrus tylus žaidėjas nenorintis nereikalingo dėmesio?

Derybos ir bankas – ne peliukams

   Tik pabaigęs mokslus G. Nausėda viešoje paskaitoje buvo pripažinęs, kad pirma jo, kaip mokslininko alga siekė vos 35 litus. Tačiau Nausėda – ne peliukas. Kaip rašė portalas „15min.“ šis nusivylimas „jį paskatino ieškoti papildomų pajamų ir siekti aukštesnio finansinio atlygio“, tuo ir prasidėjo jo bankininko karjera nuo mokslininko veiklos iki analitiko pozicijos SEB banke. 2019 m. prezidentas pasirašė „šnipų mainų“ įstatymą, apie ką visuomenė buvo informuota 2019 lapkričio 11 d. Šis įvykis nuėjo tyliai ir nesulaukė labai didelio visuomenės smalsumo. Kas iš to? Šio įstatymo pasirašymo pasėkoje vos po 12 dienų pirmą kartą atkurtos Lietuvos Respublikos istorijoje buvo įvykdyti šnipų mainai tarp Rusijos ir Lietuvos, ko pasėkoje buvo išlaisvinti du Lietuvos agentai ir vienas Norvegijos šnipas. Mainais buvo atiduoti du Rusijos agentai. Ar pelytė sugebėtų gauti daugiau, nei atiduoda? Vargu. Jei bankininko, kaip ir vadybininko darbas yra parduoti paslaugą, tuomet Nausėda atliko savo darbą puikiai: atiduoti 2, o gauti 3 agentus. Tokios derybos – ne pelytėms. Iš visų šių detalių peršasi išvada, kad jis – tylus žaidėjas, kuris vadovaujasi ne emocijomis, bet racionaliuoju pradu. Visai kaip ir bet kokiame azartiniame žaidime tyliai veikti yra protingiau, nei būti emocingam ir matomam. Tokia filosofija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda.