Durys į mokesčių vengimą

Įkelta 2021/01/08

Kalėdinė dovana verslininkams – durys mokesčių vengimui?

     2020 m. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija soc. platformoje „Facebook“ pasidalino žinia apie valdžios didelę Kalėdinę dovaną verslininkams – priimtas paramos ir labdaros įstatymas. Šis įstatymas buvo atnaujintas 2020 m. gruodžio 22 d. Jį Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko inciatyva skubos tvarka (vos per vieną dieną) atnaujino Lietuvos Respublikos Seimas. Trumpai sakant įstatymo esmė yra tai, kad fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatomis dalyvauja likviduojant ekstremalias situacijas turės teisę gauti neriboto dydžio paramą, kurios, be to nereikėtų tvarkyti pagal apskaitos praktikas.

Įstatymo spragos – dovana verslininkams?

     Skubos tvarka atnaujintas įstatymas turi keletą spragų, kuriomis lengvai gali pasinaudoti verslininkai. Visu pirma šiame įstatyme buvo panaikintas paramos kontrolės mechanizmas, o kitaip sakant buvo sudarytos sąlygos kyšių legalizavimui vadinant perduodamus pinigus bei turtą parama. Taip pat nesant paramos kontrolės mechanizmo tai yra pajamos, kurių nereikia apmokestinti. Ir štai – neapmokestintos papildomos lėšos ko gero jokiam verslininkui dar nepakliudė. Šio mechanizmo svarbą dar 2006 m. įvardino to meto Valstybės kontrolierė įvardino sakydama, kad „nacionalinei mokėjimo agentūrai būtina stiprinti administruojamų paramos programų kontrolės mechanizmą“. Deja, bet šiandien akivaizdūs dalykai nėra tokie ir akivaizdūs. Be to, šypseną kelia ir pačiame įstatyme esanti nuostata, kad „parama“ gali būti ir paslauga. Ar tam tikrų politikų padarytos paslaugos verslo milžinams sutvarkant tam tikras įstatymo nuostatas taip pat bus užskaitoma kaip „parama“? Tai ko gero pamatysime artimiausioje ateityje.

Kaip tuo gali pasinaudoti verslininkai?

     Kitas, pagrįstos kritikos nusipelnęs aspektas yra faktas, kad paramą šiam momentui gali gauti net ir „prisidirbę“ verslininkai, kadangi pagal paramos įstatymą tokiems asmenims paramai nereikės taikyti skaidraus mokesčių mokėtojo reikalavimas. Tad nesvarbu kiek verslininkas turi įmonių, kiek bylų jis turėjęs praeityje ir, ar jis buvo teistas už lėšų įsavinimą bei pinigų plovimą – tokie asmenys turės lygiai tokias pat teises kaip ir kiti. Kalbant būtent apie verslus ir karantino santykį, akivaizdu, jog verslui nėra sunku įrodyti, jog verslas priklauso nukentėjusiojo statusas. Žinoma, akivaizdu, kad dalis verslų išties dirba skaidriai ir yra nukentėję nuo karantino, bet faktas, kad net juodas biografijos žymes turintys verslininkai vis tiek bus paramos gavimo prasme lygiaverčiai sąžiningiems nėra adekvatu. Tiesiog galime įsivaizduoti kiek „iš dangaus“ pinigų gautų tokios jau įkliuvusios ir milijonus „vartančios“ bendrovės kaip „MG Baltic“, kurių, kaip ir minėta nereikėtų apmokestinti. Be to, pagal įstatymo nuostatas gavėjai gali būti ir kiti Lietuvoje registruoti labdaros bei paramos fondai. Tačiau fondai dažnai užsiima ne tik labdara ar parama, bet ir politika. Vienas iš tokių fondų yra atviros Lietuvos fondas, kuris yra susijęs su Lietuvos politiniu elitu. Tai reiškia, kad skirta parama gali būti panaudota politiškai skleidžiant ideologines tiesas, taip išnaudojant neapmokestintas (legalias) pajamas, kurių nereikia niekur deklaruoti.

     Tad turint omeny, kad šio įstatymo pataisos buvo priimtos vos per vieną dieną ir matant daug įstatymo „plyšių“, galime daryti aiškią išvadą: įstatymas kelia daugiau abejonių, nei pasitikėjimo. Belieka tik tikėtis, kad artimiausiu metu įstatymo spragos bus panaikintos, nes antraip tapsime ko gero pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kurioje egzistuoja akiplėšiški būdai pinigų plovimui ir verslo bei politikų bendradarbiavimui valstybinių pinigų skirstymo lygyje.

Straipsnio autorius: Lietuvis