D.Gedvilas: Valstybinės statybininko kortelės kūrimas

Įkelta 2021/06/10

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, reaguodamas į Vyriausybės atstovų kritiką dėl asociacijos administruojamos statybininko tapatybės kortelės, pabrėžia, kad  asociacija užsiimtų tik kortelių išdavimu, o kitas funkcijas atliktų valstybės institucijos.

„Pagal mūsų siūlymą, statybų sektoriaus darbuotojų darbo laiko apskaitos duomenų valdytoja būtų Valstybinė darbo inspekcija, darbuotojų sąrašą tvarkytų Statybos produkcijos sertifikavimo centras, kompetencijų vertinimo kainas tvirtintų Švietimo, mokslo ir sporto, o pačių kortelių išdavimo kainas – Socialinių reikalų ir darbo ministerija“, – komentare BNS sakė D. Gedvilas.

„Vienintelė funkcija liekanti asociacijai – palaikyti sukurtos sistemos darbą ir kortelių išdavimo logistiką“, – pridūrė jis.

Anot D. Gedvilo, privaloma Statybininko kortelė yra įvesta Švedijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Belgijoje, Liuksemburge ir Norvegijoje, tačiau tik pastaros dvi valstybės sistemų administravimą yra delegavusios Darbo inspekcijoms, o kitur tą daro statybų asociacijos.  

„Tikėjomės, kad naujoji valdžia neišradinės dviračio ir sustos su idėja kurti valstybinę statybininko kortelę, o ims bei naudos tai, kas jau yra sėkmingai sukurta. Tačiau kol kas matome tik deklaracijas, o ne realius veiksmus“, – teigė D. Gedvilas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė, jog valstybė nėra linkusi pripažinti asociacijos administruojamos statybininko kortelės.

„Konkurencijos taryba labai kritiškai vertina, kad privačiam subjektui būtų suteikti tokie įgaliojimai: kortelę išduoti, administruoti, kontroliuoti ir rinkti mokestį“, – posėdyje teigė V. Šilinskas.

Pasak viceministro, kortelė būtų išduodama tiems statybininkams, kurie dirba ir savarankiškai, ir pagal sutartis, bet LSA neatstovauja tų žmonių.   

Balandį premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kas Statybininko kortelės įteisinimas stringa, nes nesusitariama dėl idėjos įgyvendinimo būdo. 

Nauja kortelė, kurią kurtų valstybė, planuojama finansuoti iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF). 

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, kad tam reikalingi Statybos įstatymo pakeitimai turėtų būti priimti antrąjį šių metų ketvirtį, o juos parengti turėtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 

2019 metais tuometinė Vyriausybė norėjo įdiegti privalomą statybininko tapatybės kortelę. Tam dar turėjo pritarti Seimas, tačiau įstatymų projektai iki šiol nebaigti svarstyti Seimo komitetuose.   

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tokią kortelę sako norintis įdiegti nuo 2022 metų. 

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat ragina įteisinti statybininko kortelę – anot jo, dėl to mažėtų šešėlis, valstybės biudžetas surinktų kelis šimtus milijonų papildomų eurų. 

Skaičiuojama, kad dėl šešėlio statybų sektoriuje neapskaitoma apie 500-700 mln. eurų.   

Dėl statybininko kortelės diskutuojama nuo 2015 metų.  

Straipsnio autorius: BNS / „Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama".