Dėl klimato kaitos artinasi pasaulinė kavos krizė

     Apie vis spartėjantį klimato atšilimą girdime vis daugiau. Televizijoje, žiniasklaidoje, socialinėse medijose yra skelbiami liūdinantys ir dažnai šokiruojantys jo padariniai: nykstančios gyvūnų rūšys, gamtinės tragedijos, nusinešančios tūkstančius gyvybių, kylantis vandenynų lygis... Eina sau, pagalvojame, reikia pradėt rūšiuot šiukšles ir mažiau automobiliu važinėt. Pasiryžtame. Bet spintelėj nėra vietos keturioms šiukšlinėms, o eit pėsčiom į parduotuvę baisiai šalta ir ilgai. Atidėliojame. Nes klimato kaita dar nepaveikė mūsų kasdienio gyvenimo. Ar pokyčiams prisiruošime tik tada, kai iš mūsų bus atimtas rytinis kavos puodelis?

     Kavamedis – labai aplinkai reiklus augalas, jis auga tik aplink pusiaują: Lotynų Amerikoje, Vidurio Afrikoje, Pietų Azijoje. Populiariausia pasaulyje kavamedžio rūšis – arabika – yra ypač jautri klimatui. Dieną oro temperatūra privalo būti 18-21°C, svarbus tinkamas drėgmės kiekis, o vaisių brandinimui reikalingas 3 mėnesių sausros laikotarpis.

     Kolumbija yra viena didžiausių kavos eksportuotojų pasaulyje, o regione, vadinamame kavos trikampiu, jos užauginama daugiausia dėl palankių oro salygų ir kalnuotumo. Šių apylinkių ūkininkų venomis, galima sakyti, teka kava, nes jos auginimo amatas perduodamas iš kartos į kartą ir jau yra tapęs šių žmonių gyvenimo būdu. Tai yra neatsiejama Kolumbijos kultūros dalis, viskas nuo sodinimo iki pakavimo atliekama senuoju tradiciniu būdu – rankomis. Daugelis kavos mylėtojų kolumbietišką kavą laiko geriausia pasaulyje. Tačiau šios šalies, o tuo pačiu ir pasaulio, kavos kultūrai iškilo grėsmė. Nuo 1980-ųjų kavos trikampio regiono vidutinė oro temperatūra pakilo 1,2°C. Gal atrodo visai nedaug, tačiau tokiam jautriam augalui kaip kavamedis tai – katastrofa. Regionai, kuriuose sąlygos tinkamos šiems augalams augti, vis traukiasi, ir mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050-ųjų jų perpus sumažės.

     Dabar, norint, kad kavamedžiai neštų derlių, ūkininkai priversti plantacijas perkelti aukštyn į kalnus, kur oro temperatūra žemesnė. Kitas variantas – mišrios plantacijos, kuriose kavamedžiai auga kartu su kitais, aukštesniais medžiais, apsaugančiais juos nuo saulės kaitros. Abu sprendimo būdai reikalauja didelių investicijų, tad maži kavos ūkiai atsiduria ant bankroto ribos. Kavos kultūra visada buvo Kolumbijos vizitinė kortelė, tad ir valdžia rūpinosi plantatorių gerove, sąžiningomis supirkimo kainomis. Tačiau šiandien tiek Kolumbijos, tiek kitų šalių ūkininkams, tiekiantiems kokybiškas pupeles, verstis vien kavos auginimu nebeįmanoma. Kavos industrijos milžinės, tokios kaip „Starbucks“, pupeles iš ūkininkų superka žemomis kainomis, nepaisydamos klimato kaitos keliamų problemų plantatoriams. Jų konkurentai – Pietų Azija – tiekia pesticidų prisotintą produkciją, kurios auginimo kaina mažesnė. Tai yra pagrindinė kliūtis, neleidžianti kokybiškų kavos pupelių augintojams kelti kainų ir užsidirbti lėšų prisitaikymui prie klimato kaitos. Taigi, belieka klausimas: ar pirmiau kavos plantatorius pasiduoti privers negalėjimas sudurti galo su galu, ar šylantis klimatas?

     Kava – tik vienas pavyzdžių, kaip klimato kaita artimoje ateityje pakeis kiekvieno mūsų gyvenimus. Priemonių imtis reikia dabar. Pradėkime nuo sąmoningumo – kai sekantį kartą išsivirsite kavos, pasimėgaukite ja ilgiau, prisiminkite sunkų jos kelią iki puodelio. O tada jau savaime kils noras ir šiukšles surūšiuoti, ir iki parduotuvės pasivaikščioti.