Brolį ir sesę vienuolikai metų išskyrusi priežastis - kūdikis.

Įkelta 2021/04/20

     Nors suaugo ir paliko namus, Aurimas ir Gintarė vistik palaikė glaudžius ryšius. Jie pažadėjo, kad ir kas benutiks, niekada nepalikti vienas kito. Skambindavo vienas kitam kas dieną, o kai tik turėdavo laisvą minutę susitikdavo kavos.

     Natūralu, jų gyvenimuose atsirado antros pusės ir jie pradėjo kiek mažiau leisti laiko kartu. Subrendusi sesė nusprendė, kad nori turėti vaikelį. Ji su draugu išbandė viską, bet niekas nepadėjo vaisiui užsimegsti. Galiausiai ji išgirdo baisią diagnozę - ji nevaisinga. Gintarės draugas negalėjo su tuo susitaikyti ir paliko ją. Ji puolė į depresiją. Bandė įsivaikinti, bet pagal šalies įstatymus, būdama viena ir su mažom pajamom, galėjo gauti tik globėjos vaidmenį. O mergina labai norėjo vadintis mama.

     Tuo tarpu, brolio poroje situacija buvo kiek kitokia. Aurimas su savo sužadėtine buvo atsidavę karjerai, pomėgiams, kelionėms ir apie vaikus net negalvojo. Tiesą pasakius, jie net nenorėjo turėti jų ir visaip saugojosi. Bet vieną rytą jo sužadėtinę labai supykino, svaigo galva. Ji pasitikrino. Dvi raudonos juostelės... Ką daryt? Jie tam nepasirengę ir to nenori.

     Visgi matydamas akyse blėstančią, depresijos dėl nevaisingumo ir prarastos meilės kamuojamą savo mylimą seserį, Aurimas priima visą gyvenimą apvertusį sprendimą. Jie išnešios savo kūdikį ir atiduos jį sesei. Bet to žinoti ji neturi. Pasidomėję kitų šalių įstatymais, jie rado šalį, kurioje nebūtina turėti partnerį, kad galėtum įsivaikinti. Vienintelė sąlyga - pragyventi ir išdirbti toje šalyje bent vienerius metus ir neišvykti iš šalies, kol vaikui nesueis 11 metų. Brolis įtikino Gintarę vykti į tą šalį ir pateikti prašymą. Sesuo taip ir padarė, bet ir toliau artimai palaikė ryšį su broliu.

     Praėjo devyni mėnesiai, Aurimui ir jo sužadėtinei gimė gražus ir sveikas berniukas. Kaip ir buvo planavę, jie nusprendė jį atiduoti įsivaikinti užsienyje gyvenančiai savo sesei. Pagal visas taisykles, žmogus, kuris įsivaikina, neturi teisės žinoti nieko apie įsivaikinto vaiko biologinius tėvus ir iš kur jie yra.

     Kai pagaliau praėjus metams Gintarė gavo teisę įsivaikinti našlaitį berniuką, gyvenimas įgavo prasmę, depresiją išgydė motiniški džiaugsmai ir rūpesčiai. Sesuo labai norėjo, kad jos brolis su drauge atvyktų jos aplankyti ir susipažintų su savo sūnėnu Taduku, nes pati negalėjo palikti šalies. Gintarė rašė laiškus broliui, skambino, bet jokio atsakymo. Aurimas tik kelis kartus atsakė, kad neturi tam laiko, kad daug darbų ir įsipareigojimų. Bet už viso to slypėjo baimė, kad pradėję lankyti sesę ir matydami savo augantį sūnų, brolis su drauge pamils jį ir nebeišlaikys paslapties.

     Tad bandydami užkirsti kelią bet kokiems tėviškų jausmų proveržiams, jie nutraukė bet kokius ryšius su sese ir leido viskam užsimiršti. Tik sesė negalėjo jo pamiršti. Bėgant metams ji vis labiau savo sūnuje įžvelgė brolį. Tadukas netik buvo panašus, bet ir elgėsi kaip brolis vaikystėje. Jų ryšys buvo begalo stiprus. Jauna mama nesuprato, kodėl jis nutrūko, kas atsitiko, juk buvo pažadėję niekada vienas kito nepalikti. Jai buvo labai skaudu ir pikta. Tad praėjus vienuolikai metų, Gintarė nusprendė grįžti namo ir susirasti brolį bei pažvelgus jam į akis paklausti: "Kodėl mane pamiršai?" Ir jiems pagaliau susitikus viskas paaiškėjo.

     Ji suprato, kad neturi dėl ko ant brolio pykti, nes iš tikrųjų Aurimas niekada jos ir nepaliko. Jis visada buvo su ja, tik dabar jau kitu pavidalu.

Straipsnio autorius: TikoNeTiko / „Portalo TikoNeTiko informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „INFOTINKLAS" sutikimo draudžiama".