Audrius Volungevičius: žygiavimas ir buvimas gamtoje gydo depresiją

Įkelta 2021/04/24

     Tai žmogus - žygeivis, kurį kalbino viename jo rengiamų žygių TikoNeTiko portalo žurnalistė Ieva Lastakauskaitė.

     Audrius yra kupinas pasakojimų apie gyvenimiškas istorijas, gamtą ir žygius.

     Vienas iš jų - įveiktas atstumas pėsčiomis nuo Kauno iki Vilniaus per mažiau nei parą. Labai patiko jo ėjimo tempas ir landymas po šabakštynus, po kurių pasijauti, kad tikrai žygiavai, o ne pasivaikščioti buvai išėjus, o be žygių jis visaip kaip sportuoja ir eksperimentuoja su savo kūnu ir ištverme. Šį 2020 m. rudenį vyras iš Garliavos nuėjo ir „Camino Lituano“ kelią. Įveikęs žygį Audrius tampa vis drąsesnis ir kur kas lengviau įveikiantis stresines situacijas.

     Žygiavimas mažina depresiją (bent jau blogą nuotaiką ar negatyvą tai tikrai). Nežinau kas yra depresija, bent jau tikiuosi, kad kažkada patirti sunkūs emociniai laikotarpiai, nebuvo tai. Teko tik pažinoti porą žmonių ją patyrusių. Bet galiu pasakyti tik tiek, kad dar prieš pradedant rimtai vaikščioti, teko patirti, ką reiškia sekmadieninė depresija, kai nesinori pradėti naujos darbo savaitės, nesinori keltis iš lovos, viskas atrodo rutina ir atsibodę. Atrodo lyg ir nieko ypatingo neveikei savaitgalį, bet tas "nieko ypatingo" ir varo į depresiją!

Iš asmeninio A. Volungevičiaus archyvo

     Žygiuoti pradėjau gan sunkiu savo gyvenimo etapu. Žygiai, galiu sakyti, ir pakeitė mano gyvenimą: ištrynė tai, ko nereikia ir davė to, ko trūko. Ir su kiekvienu žygiu jautiesi vis geriau ir geriau. Ir atėjus naujai savaitei nori tik dalintis įspūdžiais su visais. Nes tikrai padarei kažką tokio, pamatei ir patyrei tiek daug, o tai buvo viso labo tik viena diena. Ir net keista, kad pirmadienį važiuoju į darbą su šypsena veide ir tiek daug energijos! :) o likusią savaitės dalį lauki ir planuoji sekančio savaitgalio nuotykį gamtoje.

     Nežinau kodėl žygiavimas ir buvimas gamtoje gydo depresiją, bet pabandysiu paaiškinti. Žygiuojant supranti, kad kiekviena sunki įkalnė turi ir nuokalnę, kad tas purvas ir ledinis lietus ar sniegas į veidą yra laikini, o vėliau juos tik su šypsena prisimeni :) kad gamta tokia unikali, ir net pilkos laukų ir miškų spalvos rudens gale ar sugriuvusios apleistos trobos yra gražios, nes viskas susidarė natūraliai, nes taip reikėjo, ir tu nieko čia jau negali pakeisti, tiesiog stebėtis ir žavėtis tuo.

     Gamta, viską sustato į savo vietas: ne tik sveikatą, bet ir emocinę būklę. Jos apsupty viskas pasidaro aišku. Protas išsivalo nuo negatyvo. Aš tai vadinu filtru nuo negatyvo. Čia nėra jokių blogų naujienų, surūgusių veidų, spaudimo ar konkurencijos, tik pozityvas, šypsenos, pagalba susidūrus su kliūtimis kelyje ir palaikymas, bendro tikslo siekimas! Ir galiausiai... saldi pergalė karštoje vonioje su taure vyno.

 

- Audriau, kokiu sportu užsiimi savo gyvenime?

     - Pats savęs nelaikau sportininku, bet aplinkiniai po žygio pradėjo vadinti sportininku, tai turbūt esu sportininkas

     - Dabar sportiniai tikslai yra du: nubėgti maratoną ir kitais metais sėkmingai sudalyvauti geležinio žmogaus varžybose. Taigi, beveik triatlonininkas esu. Pradėjau bėgioti, kartais plaukioju, lieka pradėti daug dviračiu važinėti. Vietoj plaukimo dažnai pasirenku prisitraukimus.

- Kada pradėjai žygiuoti? Koks buvo įsimintiniausias ar ilgiausias žygis?

     - Pirmas žygis buvo 2020-03-08. Nuo to laiko nepraėjo nė pusmetis, o jau tiek nužygiuota, jau ir žygių ne vienas surengtas buvo. Įsimintiniausias ir ilgiausias žygis buvo tas, kurio nenorėčiau pakartoti, kuris prasidėjo 03:09 Kaune Partizanų gatvėje, o baigėsi 22:29 Vilniuje „Circle K“ Vilkpėdėje. Visada norėjau pasiekti vienos dienos ėjimo rekordą. 70, 80 km, o gal net ir 100 km. O kas gali būti simboliškiau nei nueiti per dieną iš Kauno į Vilnių. 3 ryto išėjau todėl, kad nesimiegojo, tad žygį pradėjau miegojęs 3 valandas – nekokia pradžia. Vilniaus miesto ribas pasiekiau apie 20:00, buvo daug laimės. Baigiau žygį bėgdamas paskutinius 4 km, viso buvo įveikta 106,6 km, vidutiniu 5,8 km/h greičiu, sudeginta 7300 kcal., išgerta 6 l skysčių. Po žygio miegojau 5 valandas, kojas skaudėjo, o ateinančias 4 dienas buvau zombis… Bet vis tiek eidavau 10 km į dieną. Tačiau 100 km kol kas tikrai nenoriu dar kartą nueiti.

- Intensyviai užsiimi įvairiu sportu. Kokia tavo kasdieninė rutina?

     - Kasdien turiu tikslą įveikti bent 10 km einant arba bėgant, sveikai maitintis, išsimiegoti bent 6 valandas, o visa kita kintama.

- Ką patartum norintiems pradėti žygiuoti arba bėgioti?

     - Pirmiausia įsigyti puikią avalynę, pasidomėti kokios naudos duos tos veiklos ir pradėti vaikščioti, vėliau galima ir žygiuoti arba bėgioti.

- Protarpinis badavimas. Kas tai? Ar tai efektyvu? Kaip išsiugdyti valią nevalgyti?

     - Protarpinis badavimas, tai badavimas 12-23 valandas per parą. Tai efektyvu ir naudinga daugeliu aspektų: kalorijų atsisakoma, sumažinama vėžio rizika, sumažinama diabeto rizika, ugdoma valia, leidžiama pailsėti virškinimo traktui. Ir mano atveju įvyko dar vienas įdomus dalykas: po protarpinio badavimo truputį sumažėdavo skrandžio tūris ir mažiau suvalgydavau, ko nebūdavo ilgai badaujant.

- Kas tavo manymu svarbiau norint numesti svorio: dieta ar sportas?

     - Anksčiau būčiau sakęs sportas, bet 6 metai sporto salėje nepadėjo pasiekti stebuklų. Todėl dabar sakau, kad mityba, poilsis, hormonai, sportas, aplinka. Mano mintis yra tokia, kad reikia imtis kompleksinių priemonių ir įvairiose srityse pačiam įgyti žinių siekiant geriausio rezultato.

- Kodėl žmonės turi judėti, sportuoti?

     - Kad būtų laimingi, be depresijos ir gyventų ilgiau negu iki pensijos.

- Kokia tau yra tobula diena?

     - Tobula diena, kai padarai viską, ką esi suplanavęs ir truputį daugiau.

- Kokie tavo ateities planai?

     - Nubėgti maratoną, numesti keletą kilogramų riebalų, pradėti dviračiu važinėti, susirasti nuostabią merginą su panašiais pomėgiais kaip ir aš ir 100 kitų planų, kurie yra arba atsiras mano galvoje. Viską įgyvendinsiu, nėra net abejonės.

- Ar pažįsti kitų įdomių žmonių, kurių gyvenime sportas ar judėjimas užima svarbią vietą? Kas jie? Kuo jie užsiima?

     - Daug jų pažįstu ir su dar daugiau susipažįstu ir turiu reikalų nuo šių metų pradėjęs pastoviai sportuoti ir atsiradus šiokių tokių pasiekimų. Žygeiviai, sporto salių treneriai, bėgikai, kiti aktyvūs žmonės.

- Kaip sportavai karantino metu?

     - Buvo puikus laikas: pradėjau prisitraukimus daryti kovą, pirmąkart 9 išėjo, o rugpjūtį jau 22 – „bachūrų” pagarbos vertas skaičius. Labai smagu buvo, kai kasdien į 10 skirtingų medžių įlipdavau, nors kitą dieną ir visą kūną skaudėdavo, bet ilgiuosi laipiojimo. Karantino metu pradėjau bėgioti, ištobulinau mitybą, negaliu nepaminėti keleto badavimų po 44-48 valandas ir protarpinių badavimų (14-18 valandų). Buvo puikus laikas.

     - Gyvenimas yra tobulas!!!

Straipsnio autorius: TikoNeTiko / „Portalo TikoNeTiko informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „INFOTINKLAS" sutikimo draudžiama".