Ar sveika žmogui ,,išleisti orą‘‘ skundimosi būdu? O gal tai tik vienas bumbėjimo etapų?

Įkelta 2020/12/16

   Ką reiškia bumbėti? Purkštauti, būti nepatenkintam, įsitempusiam, nusivylusiam savimi ir kitais?

   Lietuvių kalbos žodyne žodis „bumbėti“ apibūdinamas įvairiai: neaiškiai kalbėti, murmėti, dundėti, apibarti, priešais kalbėti, mušti, sudrožti, suduoti. O trumpiau tariant, bumbėti - tai žodžiu išreikšti nepasitenkinimą.

   Kiek gi daug žmonių užsiima bumbėjimu ir negali su tuo susilaikyti. Taigi galime svarstyti, jog tai - naudingas ir prisitaikyti leidžiantis būdas. Pirmiausia, bumbėjimas yra vienas iš emocijų raiškos būdų. Kaip žinome, kiekvienas iš mūsų emocijas reiškiame skirtingai, pasitelkdami įvairiausius būdus. Dažniausiai tokie būdai yra „atsinešti“ iš vaikystės ir uoliai pasitelkiami tuomet, kai labiausiai jų prireikia. Juk kitam bumbėjimas - tik tuščias burnos aušinimas, tačiau jis daug negalvojęs pasirinks pabūti vienas ir išrašys tai, kas sukėlė neigiamas emocijas. Tai jo būdas išreikšti susikaupusią emociją.

   Taigi, bumbame tada, kai norime išreikšti emocijas, kai jaučiamės ne taip, kaip norėtume jaustis, kai suprantame, jog mūsų poreikiai yra nepatekinti, kai jaučiame, kad kažko trūksta ir svarbiausia, kai leidžiame sau tai daryti.

   Taip, teisingai. Kai leidžiame sau susikaupusį nepasitenkinimą išlieti per žodžius kalbant. Ir tikriausiai ne visuomet ir ne prie visų sau leisime bumbėti. Tik jau ne prie autoritetingo žmogaus, tik ne prie viršininko! Juk dažniausiai bumbėdami pasirenkame „aukas“, t.y. tuos žmones, prie kurių bumbėdami jaučiamės gerai ir saugiai.

   Bet niekada nesusimąstome, kiek tie žmonės (greičiausiai tai mūsų artimieji) turi turėti kantrybės, valios ir gero vidinio nusiteikimo, kad ne tik išklausytų mūsų bumbėjimus, bet ir tinkamai į juos atreaguotų. Juk į tą, kuris į mūsų skundus ir nepasitenkinimą atreaguos dar didesniu nepasitenkinimu, mes žiūrėsime kaip į didžiausią priešą, nesupratėlį ir neišmanėlį. Bet jeigu tas kitas žmogus, turintis geležinę kantrybę ir tvirtą ramybę, tokiu liks ir po mūsų bumbėjimų ir dar empatiškai sureaguos palinkčiodamas galva, mes pasijusime daugiau negu gerai.

   O čia jau galime kalbėti apie gautą galimybę pasirodyti visokiam ir būti priimtam tokiu, koks esi, būtent šią akimirką. Net ir bumbantis, nepatenkintas, liūdnas.

   Kalbant apie kitas bumbėjimo paskirtis, verta paminėti ir poreikį sulaukti dėmesio iš kitų, nesvarbu, tas dėmesys bus teigiamas ar neigiamas. Juk kai esame nepatenkinti, kartais to norime ar ne, sulaukiame iš aplinkinių bent jau smalsių žvilgsnių.

   Dar vienas pastebėjimas – kai pradedame bumbėti, t.y. skųstis, pasijuntame geriau ir vien dėl to galime nesąmoningai pasitelkti šį emocijų įveikos būdą, kai juntame stresą. Be to, skųsdamiesi dalinamės sunkumais ir taip lengviau juos išsprendžiame, nes gauname patarimų, įžvalgų iš aplinkinių, o kur dar empatija, supratimas ir palaikymas. Visa tai tikrai prisideda prie geresnės savijautos.

   Galima svarstyti ir apie bendraminčių rato sukūrimą, naujų pažinčių užmezgimą. Visa tai teikia socalinį palaikymą, kuris ne tik prisideda prie geresnės psichologinės būsenos, bet ir geresnės gyvenimo kokybės.

   Taigi bumbėjimas, pasirodo, turi nemažai pliusų, o taip iš pirmo žvilgsnio gali ir nepasirodyti. Svarbu žinoti, kam ir kada galima išreikšti emocijas. Nesvarbu, ar bumbėsi pats vienas, ar artimam draugui, o gal šeimos nariui, svarbu, kad tai atneštų daugiau naudos negu žalos.

   Suprantama, per daug bumbėti yra nesveika. Ir kas gi norės leisti laiką su užkietėjusiu bumbekliu? Taigi, atsargiai! Ir čia yra tam tikros ribos, kurių reikia laikytis. Matydami, kad tie, kurie mūsų klausosi jau nebenori to daryti ir pradeda prarasti savitvardą, turėtume sustoti. Juk už pasekmes atsakysime mes.

   Mūsų visuomenėje neigiamos emocijos, tuo tarpu ir bumbėjimas, nėra priimtini. Dažnai ne tik patariama, bet ir liepiama nerodyti neigiamų jausmų, o kur dar čia bumbėsi? Vietoj to, skatinamas pozityvumas, optimizmas, šypsena, tinkamas nusiteikimas. Visgi reiktų žinoti, kad pabumbėti kartais sveika ir naudinga. Galbūt naudingiau bumbantiems nei jų klausantiems? Anaiptol, galima įžvelgti ir abipusę naudą. Juk tie, kas kantriai klausosi ir palaiko, suteikia galimybę žmogui būti priimtam. O bumbekliams to labai dažnai trūksta.

Straipsnio autorius: tikonetiko.lt