Abortas - vienas šlykščiausių dalykų, kurį sugalvojo žmogus

Per amžius kartu su mumis keliauja labai aktuali tema - abortas. Dar ne taip senai už tai buvo skiriamos griežčiausios bausmės, o šiomis dienomis - skatinamas reiškinys.

Visuomeninis abortas pasaulyje vis labiau įgaunanti pagreitį ir tampa normos riba moterims, kurios apsisprendžia jo imtis.

„Abortas yra vienas šlykščiausių man žinomų dalykų, kuriuos kada nors sugalvojo žmogus. Tiesą sakant, tai taip fundamentaliai šlykštu, kad (beveik) neironiškai laikau tai žmogaus aukojimo ritualu. Nemanau, kad tipinė abortui "pasirašiusi" moteris yra demonus slapčia garbinanti eretikė, tačiau jei abortą bent hipotetiškai laikytume auka Šėtonui, tai neabejotinai būtų "efektyviausia" atsidavimo ir meilės jam išraiška. Kodėl taip manau?

Vertinant filosofiškai, aborto aukos (negimusieji) yra tobulai nekaltos ir bejėgės apsiginti būtybės, kurias žudo asmenys, labiausiai moraliai įpareigoti jas saugoti - tai yra, jų motinos ir priesaiką nežaloti davę gydytojai. Nereikia būti nei genijumi, nei religiniu fanatiku, kad vien humanistiniu požiūriu pripažintum tai esant absoliučiai smerktina praktika; mąstančiam katalikui tai daugiau nei akivaizdu.

Negana to, nors tik ką prilyginau jį ritualui, tipinis šiandien atliekamas abortas iš tiesų nepasižymi net menkiausiu aukos sureikšminimu, kuris galėtų įprasminti tai kaip ritualą. Aborto auka daugeliu atveju net nėra pripažįstama žmogumi, o pati praktika pasižymi tam tikru abejingumu, būdingu rutiniškai atliekamoms procedūroms. Lengvabūdiškumas, su kuriuo jaunos moterys šiandien priima sprendimą pasidaryti abortą (ir net vėliau apie tai viešai juokauti socialiniuose tinkluose), mane šokiruoja labiau nei realios satanizmo apraiškos - tokiais atvejais galima teigti, esą egzistavo kažkokia, net jei vargiai suvokiama, dvasinė priežastis paaukoti gyvybę; abortai, priešingai, yra tikrų tikriausias testamentas modernų pasaulį užvaldžiusiam hedonizmui, apatijai ir egzistenciniam pasyvumui.

Nesiryžtu tiesmukai reikalauti abortų uždraudimo, nes suprantu, kad dabartinis "zeitgeist'as" tam toli gražu nėra tinkamas; juolab, nesu visiškai abejinga ir kai kuriems "pro-choice" argumentams. Nepaisant to, jaučiu poreikį į mūsų visuomeninį gyvenimą grąžinti abortus (ir neatsakingą moterų disponavimą savo gimda apskritai) dar visai neseniai supusią dorovinę stigmą, kurią sėkmingai su šaknimis Vakarų šalyse išrovė feministai ir kiti politinės kairės veikėjai. Tai nereiškia, kad siekiu kurstyti patyčių ir viešo gėdinimo kultūrą; viso labo manau, kad neturėtume naiviai apsimetinėti, jog abortas yra sveikintina ar, juolab, didžiavimosi verta patirtis“, - savo įžvalgomis dalinasi moteris.